Lankytinos vietos


Įvairios funkcinės paskirties takai ir trasos valstybiniuose miškuose: 

 

Juodeikių poilsiavietė 

    Juodeikių pušynas driekiasi palei Ventos upę, Kapėnų girininkijos teritorijoje. Kitoje upės pusėje  įsikūręs Viekšnių miestelis. Juodeikių pušyne miestelio gyventojai nuo senų laikų rengdavo Gegužines, Jonines, bei kitas šventes. Mažeikių miškų urėdijos miškininkai, supratę Juodeikių pušyno reikšmę vietos gyventojams, nutarė sutvarkyti pušyną, pritaikyti žmonių poilsiui ir pramogoms. Poilsiavietės centru tapo buvusi estrada, kurią atnaujinus ir šiuo metu vyksta renginiai.

Jaunimo ir šeimų poilsiui miškininkai  įrengė sūpynes, pasivaikščiojimo takus.

Poilsiautojams, kurie  labiau vertina ramybę, įrengtos atokvėpio vietos su gražus vaizdais į Ventos upę.


Rasti žemėlapyje

 

 Žerkščių pušyno poilsiavietė

    Poilsiavietė įrengta dalyvaujant ES remiamoje programoje Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programoje “Pelno nesiekiančios investicijos miškuose”.

10,4 ha miško prote įrengtos dvi pavėsinės, vandens krioklys, rekreacinis takas, miško pažintinė aikštelė, estrada bendruomenės susibūrimams, vaikų žaidimų aikštelė. Prie Ventos upės įrengti pliažo įrenginiai.




Apžvalgos aikštelės (bokšteliai) arba regyklos valstybiniuose miškuose 

 

Papilės apžvalgos bokštas 

Pastatytas ant stataus Ventos upės kranto, Papilės girininkijos teritorijoje. Atlikus kraštovaizdžio formavimo kirtimą, iš apžvalgos bokšto atsivėrė gražus Ventos upės vingio vaizdas bei šalia esančio Papilės miestelio panorama. Nuo apžvalgos bokšto pėsčiųjų takas veda šalia regyklos esančio upelio šlaitais. Lankytojų patogumui įrengta automobilių stovėjimo aikštelė, pastatytos šiukšliadėžės.

 

Rasti žemėlapyje

 

Santeklių apžvalgos bokštas 

Įrengtas vaizdingoje Ventos ir Virvytės upių santakoje, Kapėnų girininkijos teritorijoje, Ventos regioninio parko direkcijos iniciatyva. Bokštas yra Santeklių poilsiavietės teritorijoje, todėl lankytojai,  atvykę pailsėti ar papramogauti, maloniai kviečiami užkopti į apžvalgos bokštą.

 

Rasti žemėlapyje

 

Juodeikių poilsiavietės regykla 

Įrengta ant stataus Ventos upės kranto, lapuočių medžių paunksmėje. Regyklos atokvėpio vietoje lankytojai gali praleisti daugiau laiko, grožėdamiesi Ventos upe. Regykla įrengta Juodeikių poilsiavietės teritorijoje, todėl lankytojai, apsilankę Juodeikių poilsiavietėje, šiek tiek paėję pėsčiųjų taku, tikrai nenusivils atsivėrusiu vaizdu iš regyklos. 

 

Rasti žemėlapyje

    

Trumpalaikio poilsio vietos valstybiniuose miškuose: 

 

Tirkšlių pušyno poilsiavietė 

Įkurta šalia Tirkšlių miestelio esančiame miške, Balėnų girininkijos teritorijoje. Šioje poilsiavietėje miestelio žmonės nuo senų laikų buvo įpratę švęsti šventes, ar tiesiog ateiti pailsėti, pavaikščioti po mišką. Miškas priskirtas rekreacinei miškų grupei, visame miške yra pasivaikščiojimo takai, įrengtos atokvėpio vietos. Tirkšlių seniūnija, bendradarbiaudama su  Mažeikių urėdijos miškininkais, poilsiavietėje pastatė pavėsines, sūpynes, krepšinio aikštelę, lauko estradą,  lauko tualetus.

 

Rasti žemėlapyje

 

Ilgalaikio poilsio vietos valstybiniuose miškuose: 

 

Plinšių poilsiavietė 

Įkurta prie vaizdingo Plinkšių ežero, Plinkšių kraštovaizdžio draustinio teritorijoje, Sedos girininkijoje. Poilsiavietėje ant ežero kranto įrengtos kelios apžvalgos aikštelės. Plinkšių poilsiavietė itin gerai pritaikyta masiniams renginiams, čia dažnai vyksta sporto ir laisvalaikio renginiai, pasitarimai.  

Su Mažeikių rajono neįgaliųjų centru urėdija yra sudariusi bendradarbiavimo sutartį, kurią vykdant, Plinkšių poilsiavietė yra pastoviai atnaujinama, papildoma naujais įrenginiais, skirtais neįgaliųjų poilsiui gamtoje.

Šiuo metu poilsiavietėje yra įrengtas takas, kuriuo neįgalieji gali privažiuoti prie ežero, pavėsinė, pritaikyta privažiuoti su spec. vežimėliais, įrengtas specialus lauko tualetas.


Rasti žemėlapyje  

 

Santeklių poilsiavietė 

Įkurta Kapėnų girininkijos teritorijoje  vaizdingoje Ventos ir Virvytės upių santakoje, Ventos regioninio parko teritorijoje. Įrengiant ir prižiūrint poilsiavietę, bendradarbiaujama su Ventos regioninio parko direkcija. Poilsiavietėje  įrengtos pavėsinės, pritaikytos masiniams renginiams, bei atskiros atokvėpio vietos mažesnėms poilsiautojų grupėms.

Kitoje Ventos upės pusėje, prieš poilsiavietę, įsikūrusi vaikų poilsio stovykla „Virvytė“. Per upę padarytas lieptas, todėl vasarą poilsiavietėje pastoviai lankosi vaikai. Jų užimtumui įrengtos įvairios sūpynės, žaidimų įrenginiai, pasivaikščiojimo takai.


Rasti žemėlapyje  


Gamtos paveldo objektai / saugomi gamtinio kraštovaizdžio objektai valstybiniuose miškuose: 

 

Žibikų akmuo - Meilės akmuo 

Geologijos gamtos paminklas, esantis Mažeikių raj., Viekšnių seniūnijoje, Žibikų miške, Kapėnų girininkijos teritorijoje. Dar kitaip vadinamas Žibikų ar Didžiuoju akmeniu. Gamtos paminklu paskelbtas 1964 metais, kartu tai ir archeologijos paminklas. Akmuo yra granitas, kurio ilgis siekia 5,59 m, plotis – 3,76 m, o aukštis – 1,98 m. Šalia, lankytojų patogumui yra įrengta atokvėpio vieta, automobilių stovėjimo aikštelė, pastatytos šiukliadėžės.

    

Pasakojama, kad šį akmenį velnias nešęs norėdamas sugriauti Viekšnių bažnyčią, bet nespėjęs, nes ryte užgiedojęs gaidys. Kita legenda byloja, kad naktimis akmuo prasiveria, iš jo išlenda mergaitės ir pernakt čia šoka. Dar kita legenda sako, kad saulei leidžiantis ant akmens verkia laumės. Jei bernelis, eidamas pro akmenį, pamato laumes, tuoj pavirstą į pušelę.


Rasti žemėlapyje


Storoji eglė 

Valstybės saugomas gamtos paveldo objektas, storiausia Lietuvos eglė, esanti Mažeikių miškų urėdijos Renavo girininkijos teritorijoje, Renavo dvaro parke. Priklauso Varduvos kraštovaizdžio draustiniui.

Medis 36 m aukščio ir 1,24 m skersmens, matuojant 1,3 m aukštyje. Eglės tūris 18 ktm. 1983 m. vasarą aplink eglę iškirsti mažaverčiai medžiai, sudaryta 5 m. pločio apsaugos zona, kurios plotas 95 kv. m.

1994 m. eglę apniko žievėgraužis tipografas. Šalia augusios eglės nudžiūvo ir buvo nupjautos, tačiau šis gamtos paminklas puolimą atlaikė, nors medyje yra daugybė vabalų išgraužtų skylių, sakotakių liekanų.

1960 m. eglė paskelbta gamtos paminklu, 1987 m. priskirta prie respublikinės reikšmės paminklų. Lietuvos respublikos aplinkos ministro 2005 m. gegužės 23 įsakymu Nr. D1-255, Storoji eglė įrašyta į Valstybės saugomų gamtos paveldo objektų sąrašą (botaniniai objektai). 


Rasti žemėlapyje

 

Pušys sesės  

 Medžiai auga Akmenės raj. Šiurkiškės kaime šalia vieškelio, Kairiškių girininkijoje. Pušys auga kaip atskiri medžiai, o jų viršūnės ir lajos yra susiglaudusios. Susidaro įspūdis, kad medžiai turi vieną viršūnę, todėl jos ir pavadintos sesėmis. Pušis seses galima pamatyti važiuojant keliu iš Kairiškių kaimo į Avižlių kaimą.



Rasti žemėlapyje

 

Renavo liepa

Renavo liepa auga Mažeikių raj. Renavo k. esančiame Renavo dvaro parke, Renavo girininkijos teritorijoje. Medis ypatingas tuo, kad iš pasvirusio kamieno auga 11 šakų, kurios susiformavo kaip atskiri medžiai – turi vertikalų stiebą ir atskiras lajas.


Rasti žemėlapyje 


Kultūros paveldo objektai / nakilnojamosios kultūros vertybės valstybiniuose miškuose: 

Paminklas skirtas 1863 metų sukilimo 150 - tosioms metinėms 

Mažeikių miškų urėdijos Papilės girininkijos Užbraščių miške buvo pašventintas paminklas, skirtas 1863 metų sukilimo 150 – tosioms metinėms. 2013 m. sukanka 150 metų, kai 1863 m. Lenkijoje ir Lietuvoje prasidėjo sukilimas prieš carinės Rusijos priespaudą. Mažeikių miškų urėdijos miškininkai ir jiems talkinę aktyvūs visuomenės atstovai nusprendė prie Papilės 1863 m. birželio 22 d. vykusių kautynių vietoje pastatyti paminklą. Sukilėliai beveik dvejus metus kovėsi su daug stipresne caro kariuomene. Nors sukilimas ir buvo pralaimėtas, jis pažadino lietuvių tautą į kovą dėl nepriklausomybės.



Rasti žemėlapyje


Luokavos piliakalnis  

Piliakalnis yra Akmenės raj. Vėlaičių kaime, N. Akmenės girininkijos teritorijoje, pelkėmis apjuostos aukštumos šiaurės rytiniame pakraštyje, aukščiausioje jos vietoje.  Išliko apie 60 m ilgio rytų−vakarų kryptimi ir 16¬−18 m pločio aikštelės dalis (buvo apie 50 m pločio). Aikštelė buvo apjuosta iki 1,5 m aukščio pylimu, kurio 0,5 m aukščio, 5 m pločio dalis išliko jos šiaurės vakariniame krašte. Vakarinėje aikštelės pusėje būta ir antro pylimo. Aikštelėje ir šlaituose yra kultūrinis sluoksnis, kuriame rasta lipdytos keramikos. Vidutinio statumo piliakalnio šlaitai buvo iki 20 m aukščio. Jie natūraliai išlikę tik šiaurės vakarų pusėje. Aikštelė dirvonuoja, šlaitai ir karjerų vietos apaugę pušimis.

Rasti žemėlapyje  

 

Gyvuolių piliakalnis 

Piliakalnis supiltas Virvytės dešiniojo kranto kyšulyje Akmenės rajone, Gyvuolių kaime, Kairiškių girininkijos teritorijoje. Aikštelė ovali, pailga pietų – šiaurės kryptimi, 40x30 m dydžio. Jos pietiniame ir rytiniame kraštuose supiltas 60 m ilgio, 2 m aukščio, 8¬-13 m pločio pylimas, kurio išorinis 4 m aukščio šlaitas leidžiasi į 50 m ilgio, 17 m pločio, 1,5 m gylio griovį. Šlaitai statūs, 11 m aukščio. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu - XIII a. Aikštelėje pastebimas 0,2-0,4 m kultūrinis sluoksnis. Šalia piliakalnio įrengta automobilių stovėjimo aikštelė, padaryti takai, pastatyti informaciniai ženklai.


Rasti žemėlapyje

 

Renavo dvaro parkas 

1986 m. parkui suteiktas respublikinės reikšmės gamtos paminklo statusas. Miško parke vyrauja vietinės eglės (viena jų, 1,24 m skersmens, yra dendrologijos paminklas – Renavo storoji eglė), ąžuolai, liepos, klevai, uosiai. Yra introdukuotų medžių: paprastųjų bukų, veimutinių pušų, geltonžiedis kaštonas, kanadinė cūga. Pomiškyje gausu ievų, lazdynų, ožekšnių, ąžuoliukų, šermukšnių, drebulaičių, sausmedžių, žolinių augalų. Visame parke, aikštelėse pavėsyje po medžiais ir prie takų gausiai auga didelis, 2 ir daugiau metrų aukščio introdukuotas astrinių šeimos augalas su šviesiai melsvai violetiniais žiedais – Cicerbita alpina. Parkas pritaikytas poilsiautojams, įrengti pasivaikščiojimo takai, atokvėpio vietos, regyklos, pastatytos šiukliadėžės, lauko tualetas.


Rasti žemėlapyje 

 

Akmenės gamtos ir kultūros parkas 

Parkas įkurtas Akmenės miesto pušyne, Naujosios Akmenės girininkijos teritorijeje. Parko teritoriją sudaro pušynas, Dabikinės upės slėnis, buvęs smėlio karjeras ir tvenkinio pakrantė. Akmenės gamtos ir kultūros parkas įsteigtas 2002 m. Jame gausu medžio skulptūrų, įrengta unikali akmeninė estrada. Čia nuolat rengiami įvairūs kultūriniai renginiai, puiki vieta poilsiui ir laisvalaikiui praleisti.

Rasti žemėlapyje 


Lazdynų Pelėdos gimtinė 

Seserų rašytojų Sofijos Ivanauskaitės – Pšibiliauskienės ir Marijos Ivanauskaitės – Lastauskienės savo kūrinius leidusių bendru Lazdynų Pelėdos vardu, gimtinė, Kairiškių girininkijos teritorijoje. Čia nuo 1966 m. veikia rašytojos memorialinis muziejus, parke vyksta tarptautiniai klojimo teatrų festivaliai.  

Rasti žemėlapyje

Comments