Naujienos


Kas remontuos miško kelius?

Mažeikių urėdija paskelbė 2017-05-12 04:28   [ atnaujinta 2017-05-12 04:30 ]

Lietuvoje yra apie 30 tūkst. km  miško kelių, iš jų mažiau nei pusė driekiasi per privačius miškus. Dažnai tas pats kelias kerta valstybinių ir privačių masyvų sklypus, be to, kai kurios jo atkarpos priklauso savivaldybei. Pernai pirmąkart kelių priežiūra ir taisymas visų nuosavybės formų miškuose buvo pavestas valstybinėms miškų urėdijoms, atrodė, išklampotų ir sugadintų ruožų greitai nebeliks, nes už tai yra atsakingas asmuo – urėdija. Kam bus pavestas šis darbas, jei po urėdijų reformos liks viena įmonė ir ar regionai galės prisišaukti pagalbos dėl sudarkyto kelio,  klausia ne vienos savivaldybės meras. Trys iš jų mintimis pasidalijo su www.miskininkas.eu.

Pernai iš Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programos miško kelių tvarkymui skirta 4,04 mln. eurų, už juos urėdijos suremontavo apie 1000 km miško kelių. Pagaliau daugelyje vietų tapo patogu važiuoti ir per privačius plotus. Pagal tokį principą ketinta dirbti ir toliau, tačiau šiemet lėšos iš minėtos programos dar nepaskirstytos. Kol nėra finansavimo, urėdai negali patvirtinti ir taisytinų prioritetinių kelių sąrašų, kuriuos vietose derina ir pateikia tarpžinybinė komisija.

Tiesa,  urėdijos savo teritorijoje miško kelius jau daugelį metų prižiūri ir savo lėšomis, tad jų būklė, palyginti su „bešeimininkiais“, yra nebloga, be to, dažnas meras ar seniūnas kreipiasi į urėdijas pagalbos ne vien dėl kelių. Jiems drastiška urėdijų reforma reiškia ir pasikėsinimą į regiono ekonominį, socialinį bei kultūrinį gyvenimą.

Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas

– Nelabai įsivaizduojame, kaip po reformos vyks daugybė jau tradiciškai nusistovėjusių kasdieninių darbų, kai iš 42 savarankiškų urėdijų nežinia kur liks tik viena monopolinė įmonė. Kažkas galvoja labai paprastai, kad panaikinus urėdijas, padidės miškininkystės efektyvumas. Aš, kaip regiono atstovas, manau, jog galima imtis struktūrinių valdymo efektyvumo klausimų, tačiau jie turi būti lokaliniai, t. y. nedidelės erdvės, o ne monstrai visai Lietuvai. Paprastai kiekviena valdžia po rinkimų vis imasi kažkokių struktūrinių pertvarkų, atseit, matyti, kad padarytas darbas, bet ar ta struktūra veikia gerai, neanalizuojama. Po reformos garsiai bijoma pasakyti, kad kažkas nepavyko, pavyzdžiui, kad ir pertvarkant apskričių administraciją. Niekas po to nepasakė, kokį tai davė efektą, ar sumažėjo valdininkų, nes kai kuriose pertvarkytose tarnybose jų skaičius išaugo.

Kas dėl urėdijų, manau, negali turėti tokios vienos stebuklingos akies, kuri matytų ir išspręstų visas, ypač vietos, problemas. Susitikimuose su bendruomenių atstovais, kitais žmonėmis, aš irgi sakau, kad neturiu Dievo akies, kuri matytų visą rajoną, jūs tam ir reikalingi, kad atkreiptumėt dėmesį, ką būtina padaryti.

Mūsų rajone daug gražių pavyzdžių, kaip miškininkai artimai dirba su kaimo bendruomenėmis, mokyklomis, visi džiaugiamės sutvarkytomis rekreacinėmis zonomis, poilsio objektais, pavyzdžiui, pušynu Ventoje, kur nutiesti takai, įrengta kita infrastruktūra. Aš, kaip meras, neįsivaizduoju, kas turės važiuoti į Vilnių ir dėl panašių dalykų su kažkuo tartis, be to, nebus ir įdomu, ar Akmenėje reikia kokį plotą pritaikyti poilsiui, ar ne, nes tikslas bus kitas – miškus kirsti ir duoti kuo didesnį pelną. Jaučiam, kad daugelis dalykų – medelynai, kelių priežiūra ir kitos veiklos iš urėdijų gali būti atimtos, o tu, mere, pats tvarkykis savo ūkyje. Dėl to merai, kaip regioninės politikos vėliavnešiai, ir priešinasi tokiai reformai.

Neaišku, pavyzdžiui, kas pataisys kelią, jei jis bus sugadintas vežant medieną. Lietuvoje kelių priežiūra pastaruoju metu nėra viena iš svarbiausių, o jei dar iš miškininkų atims šią funkciją, bus dar blogiau. Ar neatsitiks kaip su sodų bendrijų keliais, kuriuos perdavė savivaldybėms ir kurių dabar niekas iš esmės netvarko. Ar ir miško kelių nelaukia panašus likimas, gal jie irgi bus užkrauti vietos valdžiai.

Akmenės rajono savivaldybė su Mažeikių miškų urėdija tikrai nemažai klausimų sprendžia kartu, pavyzdžiui, dabar ES lėšomis bus tvarkomas Luokavos piliakalnis, esantis Lakavos miške, kad žmonės galėtų patogiai prie jo prieiti. Anksčiau ten buvo kaimas, o dabar šią vietovę norime pritaikyti pažinimo ir poilsio reikmėms. Kartu su urėdija tariamės, kaip viską kuo geriau padaryti – dalis kelio, kuri priklauso savivaldybei, bus tvarkoma merijos lėšomis, o miško teritorijoje – miškininkų. Dėl to deriname veiksmus ir randame bendrą kalbą, taip pat įgyvendindami ir kitus projektus ar idėjas visuomenei, vietos gyventojams. Juk nuo senų laikų kunigas, urėdas, laiškininkas, vaistininkas, mokytojas buvo pagrindinė inteligentija, kuri puoselėjo tradicijas ir dirbo  vietos žmonėms.

Man keista, kad vykdant reformas imamasi viską sugriauti. Galbūt urėdijas geriau jungti ir palikti regionuose bent 10 savarankiškų ? Tai užtikrintų konkurenciją ir motyvaciją.


Pasvalio rajono meras Gintautas Gegužinskas

– Likimas lėmė, kad Pasvalyje gyvenu ir dirbu jau daug metų, tad vieną miškų reformą jau teko išgyventi, kai Pasvalio miškininkystės ūkis buvo
panaikintas ir perkeltas į Biržus
 
Aš manau, kad urėdijų reforma turėtų būti palaipsninis procesas, o ne iškart vienu smūgiu naikinantis visas. Pertvarka reikalinga, bet nereiškia, kad Lietuvoje turi likti tik viena valstybinė miškų valdymo įmonė. Juk su urėdija vietos bendruomenė turi įvairių reikalų ir kai esi netoli vienas nuo kito, lengva tuos įvairius kontaktus palaikyti.

Mes su urėdija labai gerai sutariame, kasmet savivaldybės administracija ir kitos įmonės dalyvaujame miško sodinimo talkose, kartu organizuojame įvairius renginius. Matome ir sutvarkytus kelius, poilsiavietes bei pan. Jei bus tik vienas  žvilgsnis  iš viršaus, klausimas, ar neliksime Dievo užmirštas  kraštas.

Dabar kai kurie žmonės iš Pasvalio važinėja dirbti į Biržų urėdiją,  kitas dalykas ir rajone esančios grandys, sutartys su smulkiais verslininkais, samdomais žmonėmis, taip pat mažos lentpjūvės, kurios perka medieną. Viską centralizuojant tie mažieji kažin, ar įstengs dalyvauti miško darbų ir kituose konkursuose.

Kaip teks remontuoti miško kelius? Jei neliks urėdijų, aš to paprasčiausiai neįsivaizduoju.  Susitikime reformos klausimais Panevėžyje aplinkos ministras Kęstutis Navickas mums neatsakė į paprastus gyvenimiškus klausimus – apie kelių priežiūrą, miškų atsodinimą, bendravimą su gyventojais, malkavimų išdavimą, poilsio aikštelių tvarkymą ir kt. Dabar urėdija jau neskirsto, ar kelias eina per valdišką, ar privatų mišką ir pagal galimybes suremontuoja, o kaip bus toliau – neaišku, mums į šį klausimą reformos kūrėjai neatsako.

Rajonuose irgi žmonės gyvena. Kažką sujungiant lieka pastatai, koncentruojasi gamyba, mažėja darbo vietų – nuo to nepabėgsi. Jei iš visur po truputį atimsi, toliau tuštės Lietuva. Reformatoriai turėtų aiškiai pasakyti, kur ir kiek liks girininkijų, ką jos konkrečiai veiks. Dabar merams klausimų daugiau nei atsakymų.


Šilutės rajono meras Vytautas Laurinaitis

– Aš esu prieš centralizaciją, nes bet kokios ūkio šakos centralizavimas iš esmės neigiamai paveikia regionus. Mes tokios skaudžios patirties turime po elektros perdavimo tinklų, TEO centralizacijos, nes rajone neliko dalies mažų įmonių.

Nemanau, kad panaikinus urėdijas ir įsteigus vieną miškų valdymo centrą nenukentėsime, pirmiausia smulkios rajono įmonės, kurių yra 20. Su Šilutės miškų urėdija dirba šešios medienos ruošos įmonės, kurios įdarbina vietos žmones, kiekvienoje įmonėje nuo 5 iki 10 žmonių. Kažin ar jos galės konkuruoti dideliuose konkursuose, kaip, pavyzdžiui, mažosios statybų sektoriuje, nes ten iš esmės laimi didieji. Tas pats bus ir miškų ūkyje – laimės didieji gamintojai, o mažos įmonėlės, kurios suteikia darbą regionuose, – lauk iš rinkos.

Taip pat gąsdina kelių priežiūra, nes dabar urėdijos įpareigotos ir tikrai sutvarko žvyrkelius per miškus. Sudėtinga bus įpareigoti ir medienos vežėją sutaisyti sugadintą kelią. Pavyzdžiui, atvažiuos iš Panevėžio, ją išsiveš, o jei kelias liks sudarkytas, nežinau, kokiomis priemonėmis reikės priversti jį suremontuoti.

Dabar savivaldybė su urėdija puikiai sutaria dėl kelių priežiūros, įvairių gamtosauginių, reakreacijos ir kitų klausimų. Pernai prioritetinius remontuotinus kelius, iš jų ir per privačius miškus bei savivaldybės gabaliukus, atrinko sudaryta komisija, o šiemet dar nieko nepadaryta. Laimei, buvo dėkinga žiema ir kirtimai vyko, kai žemė buvo įšalusi, tai keliai labai nenukentėjo. Bet jei seniūnas ar seniūnaitis merijai praneša, kad ten, kur vežė medieną, liko sumaitotas kelias, kreipiamės į urėdą. Iškart be jokių ginčų pažvyruoja, viską greitai sutvarko. Jei neliks urėdijos, neįsivaizduoju, kas tokiu atveju jį sutaisys.

Be abejo, galbūt reikia jungti urėdijas, mažinti jų skaičių, bet visą administravimą perkeliant į vieną įmonę,  regionai tikrai nukentės. Nežinau, kam tokia pertvarka reikalinga – kursis nauja valstybinė įmonė, nauji etatai, dalis žmonių pereis į sukurtą struktūrą, bet dauguma bus atleista. To prasmės ir tikslingumo nematau. Manau, kai kuriuos procesus reikia centralizuoti, bet jei eisime ta linkme, kaip siūlo valdančioji dauguma, po įvykdytos reformos procesų atgal nebesugrąžinsi.

Šilutės miškų urėdijos vyriausiasis miškininkas Viktoras Aužbikavičius pažymėjo, kad urėdijai dėl kelių ir kitų darbų dažnai labai operatyviai reikia derinti veiksmus net su trimis savivaldybėmis, nes administruojami masyvai driekiasi per Pagėgių, Klaipėdos ir Šilutės savivaldybių teritoriją. Anot jo, nors keliai vežant medieną kartais ir apgadinami, bet urėdija nuolat skiria lėšų ir kitų resursų jiems sutvarkyti.

Ką tik šilutiškiams aplinkos ministro įsakymu iš Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programos kelių remontui skirta apie 82 tūkst. eurų – šiek tiek mažiau, nei pernai, kuomet buvo gauta apie 90 tūkst. eurų.

„Dabar sudarysime komisiją, kuri atrinks prioritetinius remontuotinus ruožus. Kaip ir pernai pirmenybė bus teikiama per privačius miškus einantiems keliams, kurių kiekvieną, numatytą  remontuoti, dar reikės apžiūrėti vietoje. Jau gauname pasiūlymų iš miškų savininkų, jie ar jų atstovai taip pat dalyvauja komisijoje, tad visas atrankos procedūras greitai sprendžiame kartu“,- sakė vyriausiasis miškininkas.


Parengtas Akmenės rajono savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos pakeitimo projektas

Mažeikių urėdija paskelbė 2017-05-08 04:10   [ atnaujinta 2017-05-08 04:11 ]

Valstybinė miškų tarnyba, vadovaudamasi Valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007m. gruodžio 19d. nutarimu Nr. 1369 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ bei Aplinkos ministro 2016m. gruodžio 2d. įsakymu Nr. D1-843 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų schemų tikslinimo“ parengė Akmenės rajono savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos pakeitimo projektą.
Viešas projekto svarstymas įvyks 2017m. gegužės 26d. 11 val. Akmenės rajono savivaldybės III a. Mažojoje salėje (L. Petravičiaus a. 2, Naujoji Akmenė). Su projektu galima susipažinti Akmenės rajono savivaldybėje (L. Petravičiaus a. 2, Naujoji Akmenė) arba Valstybinės miškų tarnybos interneto svetainėje adresu www.amvmt.lt

Valentino Mazuronio kreipimasis

Mažeikių urėdija paskelbė 2017-04-14 04:04   [ atnaujinta 2017-04-14 04:04 ]

Gerb., Gintarai Nemuni, visi Mažeikių miškų urėdijos darbuotojai,

Kreipiuosi į jus atvirai ir viešai, nes negaliu laisvai stebėti, kaip tarp besisukančių urėdijų reformos girnų yra traiškomas jūsų geras vardas ir darbai miškų, gamtos ir valstybės labui. Šneku ne apie kurį nors konkrečiai, bet apie jus visus - visą miškininkų bendruomene, kurios atsidavimu savo darbui ir gamtai aš niekuomet neabejojau.

Nauja valdžia - naujos taisyklės. Tai puikiai suprantu. Jeigu dabartinė Vyriausybė nusprendė, kad reikia reformos- ji turi teisę ją vykdyti. Nekalbėsiu šiandien apie sumanytos reformos esmę ir kodėl ji, mano manymu, yra netinkama. Jeigu Premjeras, aplinkos ministras ir Prezidentė mano, kad reikia naikinti urėdijas - tai jų atsakomybė ir valia. Tačiau man yra nesuvokiama, kam tarp viso to - šmeižti ir juodinti visus Lietuvos miškininkus.

1918-1919 m. atkurtoje Nepriklausomoje Lietuvos Respublikoje buvo sukurta ir miškų urėdijų sistema. Taip, ji niekuomet nestovėjo vietoje: keitėsi, augo, mažėjo - urėdijų skaičius tikrai nėra esminis dalykas. Tačiau nepriklausomai nuo administracinio valdymo modelio, miškuose dirbti buvo rengiami puikūs specialistai, kurie neretai ten išdirbdavo visą savo gyvenimą. Šiandien taip pat daug jūsų dirba miškų sistemoje ne vienerius metus, kai kas galbūt esate buvusių palikuonys, tęsiate savo tėvų ir senelių pradėtus darbus, stengiatės dėl Lietuvos miškų ateities - juk juos paveldės mūsų vaikai ir anūkai. Tai didžiulės pagarbos vertas darbas už kurį dėkoti niekuomet nebus per daug.

Todėl ir skaudu, kai reformos sumanytojai ir vykdytojai naudoja tokias juodas komunikacijos technologijas, norint jus apšmeižti ir parodyti vos ne didžiausias Lietuvos priešas, įvardydami urėdijas (reiškia ir visus jose dirbančius) "nomenklatūrinis tvirtovėmis" ir korupcijos židiniais. Taip, kaip ir kiekvienoje institucijoje, valstybinėje ar net privačioje įstaigoje, taip ir urėdijose yra buvę ne skaidrių, korupcijos, elementarių vagysčių ir t.t. Bet dėl to nieku gyvu nereiškia, kad yra kalti visi urėdijose dirbantys žmonės. Atsakyti turi nusikaltę, o ne visi. Kaltinant kažkuo - reikia kaltinti konkrečiai ir aiškiai, o ne mėtytis apibendrintomis frazėmis, kurios niekuomet nieko tikro nereiškia - tik įrankis nuomonei formuoti, o ne problemas spręsti.

Noriu šiuo kukliu laišku pasipriešinti formuojamai viešai nuomonei ir padėkoti visiems ilgus metus dirbusiems urėdams, miškininkams, girininkams, eiguliams ir visiems kurie vienaip ar kitaip prisideda prie Lietuvos miškų tvarkymo, priežiūros ir puoselėjimo. Netylėkime apie negeroves, bet gerbkime vieni kitus už gerą ir sunkų darbą. Kad ir kokia bus reforma, kad ir kaip ji baigsis - svarbiausiai jos dalimi turite tapti Jūs - darbuotojai. Jums turi būti parodyta derama pagarba, su jumis turi būti skaitomasi, neleiskite savęs menkinti, nes jūs verti kuo geriausių žodžių.

Dėkoju ir linkiu stiprybės.

Pagarbiai,
Valentinas Mazuronis
Europos Parlamento narys

Nacionalinė miško sodinimo šventė 2017

Mažeikių urėdija paskelbė 2017-04-10 00:42   [ atnaujinta 2017-04-10 00:43 ]

Tęsiant šios šventės iniciatorius, garsaus Lietuvos gamtininko profesoriaus Tado Ivanausko gamtosauginę veiklą, kad visuomenė daugiau bendrautų su miškininkais, susipažintų su jų atliekamu darbu, suprastų miškininko profesijos reikalingumą, saugotų ir mylėtų mišką, 2017 m. balandžio 8 d. VĮ Mažeikių miškų urėdijoje, Balėnų girininkijoje Pievėnų miške vyko Nacionalinė miško sodinimo šventė 2017.
Prie šios gražios šventės prisidėjo ir miškininkams talkino visi norintys Mažeikių ir Akmenės rajonų gyventojai, bendruomenės, įvairių įstaigų darbuotojai su šeimomis. Viso talkininkavo 28 dalyviai, kurie pasodino apie 2000 eglučių ir 1000 juodalksnių, atsodinta 1 ha miško.
Dėkojame visiems prisidėjusiems prie šios gražios šventės ir pasodinusiems ne vieną medelį.


Kviečiame dalyvauti Nacionalinėje miško sodinimo šventėje

Einius Plonis paskelbė 2017-04-03 01:02   [ atnaujino 2017-04-03 01:07, Mažeikių urėdija ]

Balandžio 8 dieną visos šalies urėdijos kviečia gyventojus prisidėti prie Nacionalinės miško sodinimo šventės.

VĮ Mažeikių miškų urėdija miško sodinimo šventę organizuoja Balėnų girininkijoje 31 kvartale, 37 sklype, kur ir kviečiame balandžio 8 dieną 10 valandą susirinkti visus, kuriems rūpi miškų ateitis ir sveika aplinka. Sodinimo įrankiais aprūpins urėdija.

Dėl dalyvavimo ir smulkesnės informacijos kreiptis į Balėnų girininkiją tel. (8 443) 44495. Šventės vietos koordinatės :

susirinkimo poilsiavietėje:

(WGS)  X 22.3851407; Y 56.1856162;

(LKS) X 399753; Y 6229157

sodinimo vieta:

(WGS)  X 22.3927646; Y 56.1847409;

(LKS) X 400227; Y 6229056.



Paukščiai grįžta namo 2017

Mažeikių urėdija paskelbė 2017-03-28 00:18   [ atnaujinta 2017-03-29 00:02 ]

2017 m. kovo 27 dieną VĮ Mažeikių miškų urėdijoje vyko visuotinė paukščių sutikimo šventė „Paukščiai grįžta namo 2017“. Į šventę suvažiavo vaikai ir jų auklėtojai iš penkių rajono mokyklų. Jaunoji gamtos mylėtojų karta pristatė įvairiausius iš gamtoje randamų medžiagų pagamintus floristinius paveikslus, surengė jų ekspoziciją bei atsivežė inkilėlius paukščiams.

Urėdijos miškininkai susirinkusiems svečiams papasakojo apie Lietuvoje sutinkamus ir perinčius uoksinius paukščius, parodė apie juos parengtą pažintinį filmuką. Po paskaitų apie paukščius susirinkę svečiai kartu su miškininkais važiavo į VĮ Mažeikių miškų urėdijos miškus, kur jaunieji miško bičiuliai galėjo iškelti savo gamybos inkilus į miškus sugrįžusiems paukščiams.


Renginys urėdijoje
Vaikų darbeliai
Inkilų kabinimas

Miškininkai kviečia sutikti parskrendančius paukščius

Mažeikių urėdija paskelbė 2017-03-27 03:47   [ atnaujinta 2017-03-27 03:47 ]

Šiandien, kovo 27 dieną, miškų urėdijos kviečia šalies gyventojus į visuotinę paukščių sutikimo šventę „Paukščiai grįžta namo 2017“. Kasmet miškų urėdijų darbuotojai su vaikais ir jaunaisiais miško bičiuliais sumeistrauja ir iškelia girininkijose, bendruomenių susibūrimo vietose šimtus naujų inkilėlių, išvalo senuosius, pakeičia sutrūnijusius paukščių namus.

Jaunosios kartos kūrybingumui ugdyti akcijos koordinatoriai šiemet pasiūlė susirungti kuriant floristinius paveikslus. Akcijai baigiantis kovo 31-ąją gyvybės užtaisas bus suteiktas memorialui iš medžių „Žalgiris-600“ Nemenčinės miškų urėdijos Arvydų girininkijoje.

Gamtos mylėtojai į pamiškes ir parkus su inkilais traukia nuo 1923 metų, kuriais garsus Lietuvos gamtininkas prof. Tadas Ivanauskas surengė pirmąją visuotinę Paukščių dieną – inkilų kėlimo šventę. Pagerbdama 90 metų išlikusią tradiciją Generalinė miškų urėdija 2013 metų kovo 18 d. visus šalies gyventojus pakvietė dalyvauti visuomeninėje akcijoje „Devyniasdešimt paukščių pavasarių“ ir iškelti savo inkilą. Akcija įvyko visoje Lietuvoje ir jau nuo 2014 m. ne tik miškų urėdijose, bet ir bendruomenėse, savivaldybėse įsitvirtino pavadinimu „Paukščiai grįžta namo“.

Išsamesnės informacijos apie kiekvienoje miškų urėdijoje vykdomą akciją „Paukščiai grįžta namo 2017“ teiraukitės VĮ miškų urėdijų atsakingų asmenų.


Miškų pertvarka dar neįsibėgėjo, bet jau grimzta sąmokslo teorijų liūne

Mažeikių urėdija paskelbė 2017-03-23 06:34   [ atnaujinta 2017-03-23 06:35 ]

„Netikėkite visais dokumentais. Nes socialiniuose tinkluose klaidžioja padirbiniai. Pavyzdžiui, sąrašas, neva mano pasirašytas, kuriame nurodyta, kurios urėdijos turi likti, o kurios – ne. Nėra tokio sąrašo. Nėra ir tokio dokumento. Jo registracijos numeris yra suklastotas“, – štai tokie kovos už urėdijų išlikimą būdai, anot aplinkos viceministro Martyno Norbuto, įsiskverbė į ginčus dėl miškų pertvarkos.

Ir vėl – jokio susitarimo su profsąjunga. Tai ketvirtadienio rytą Aplinkos ministerijoje vykusio miškininkų atstovų ir valdininkų susitikimo rezultatas.

Neranda kompromiso

Pasak M.Norbuto, profsąjungų vadovybė laikosi savo nuostatos – įsitikinimo, kad miškų valdymo pertvarkos projektas griauna visą miškų ūkio sistemą. Ir realios diskusijos nė nevyksta.

„Jokio susikalbėjimo – jokio bendradarbiavimo. Mes vėl išsiskirstėme kiekvienas laikydamasis savo nuostatų.

Važinėjame į regionus, susitinkame su profsąjungų atstovais. Tačiau konstruktyvių pokalbių nėra ir ten. Tėra emocijos. O juk reikėtų sudėti reformos saugiklius, kad darbuotojai jaustųsi saugūs“, – kalbėjo M.Norbutas.

Anot viceministro, rengiant pertvarkos modelį, remiamasi pernai darbo grupės sukurtu projektu. Tos pačios darbo grupės, kurioje buvo ir valdžios, ir miškininkų, ir generalinės urėdijos atstovų. Pagal jį, reformuojant valstybinių miškų valdymą keičiamas tik administravimas – perkeliamas į centrinę būstinę. Dėl to urėdijos netenka savo sąskaitos ir juridinio statuso.

Sudarys kolektyvines sutartis

„Esminis pertvarkos dalykas – norime apsaugoti miškų sistemoje dirbančius žmones. Jų – girininkų mažėja. Ir šį procesą reikia sustabdyti.

Svarbu, kad vienos įmonės rėmuose būtų sprendžiama, kiek darbuotojų reikia tam tikrose urėdijose. Su jais, jei Seimas priims Miškų įstatymo pataisas, bus sudaromos darbo sutartys, kurios įsigalios nuo kitų metų sausio.

Tačiau reforma paliečia administracinę grandį. Ir dėl to kyla daug prieštaravimų“, – sakė M.Norbutas.

Pagal sumanymą, iš šiuo metu veikiančių 42 urėdijų turėtų likti apie 25-ias. Ir tai labiausiai neramina urėdus. Nes būtent jie neteks darbo. O įkurta valstybės įmonė „Lietuvos valstybiniai miškai“ nustatys, į kurias pareigas bus priimama konkurso būdu.

Anot ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų departamento direktoriaus Donato Dudučio, šiuo metu darbo grupė nagrinėja galimas pertvarkos problemas ir ją detalizuoja – svarstoma, kokia turėtų būti įmonės struktūra.

„ Jei Seimas balandį priims Miškų įstatymo pataisas, iki metų pabaigos ministerija taps visų urėdijų steigėja, Generalinės urėdijos – taip pat. Pastaroji taip pat ir toliau koordinuotų visų urėdijų veiklą.

Tačiau finansų valdymas būtų valstybinės įmonės rankose. Didieji viešieji pirkimai – taip pat. Tai rekomenduoja ir EBPO“, – sakė D.Dudutis.

Nenori komentuoti gandų

Pasak viceministro M.Norbuto, pastaruoju metu nuolat yra kuriamos sąmokslo teorijos apie tai, kad ministerija atstovauja stambiųjų medienos perdirbėjų interesus.

„Nuolat vyksta diskusijos apie įvairiausius gandus. Tai veda tik į susipriešinimą. Pačiam reformos modeliui kritikuoti reikia argumentų. O jų nėra.

Dėl apvaliosios medienos aukcionų – reikia saugiklių, kad būtų panaikintos bet kokios grėsmės“, – sakė visceministras. Jo nuomone, kad nekiltų dingsčių gandams dėl papirktų valdininkų, apvaliosios medienos pardavimo taisyklių pakeitimus turi parengti vyriausybė. „Tuomet tai nebus vieno asmens politinė atsakomybė“, – pratarė M.Norbutas.

Nuoroda į straipsnį: čia

Seimo nario Vytauto Kamblevičiaus pranešimas: „Kiek ilgai pavyko pristabdyti „valstiečių“ buldozeriu stumiamą urėdijų reformą?“

Mažeikių urėdija paskelbė 2017-03-23 06:27   [ atnaujinta 2017-03-23 06:27 ]

Seime vyko konferencija apie Lietuvos valstybinių miškų ir miškininkystės ateities viziją. Šios konferencijos tikslas buvo pristatyti ateities miškininkystę ir suformuoti darbo su mišku viziją. Perspektyvas, įžvalgas ir lūkesčius pristatė Aplinkos ministerijos, miškininkų ir kitų organizacijų ir institucijų atstovai. Įdomiausia, kad aplinkos apsaugos ministras Kęstutis Navickas nerado laiko dalyvauti, nors tuo pat metu buvo Seime, o iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovų dalyvavo tik 3 Seimo nariai.

Konferencijoje daugiametę praktiką turintys ekspertai ir mokslininkai, nešališkai išanalizavę Latvijos modelį, kurį dabar bandoma diegti Lietuvoje, kaštų ir naudos analizės būdu „sumalė į miltus“ „valstiečių“ urėdijų reformą.

Ekspertai pažymėjo, jog monopolizuojant medienos rinką, visą medieną įsigyti Skandinavijos verslininkams bus paprasčiau ir pigiau, nes jie galės be konkurencijos užsitikrinti pageidaujamą medienos kiekį, kurį įsigis mažesne nei rinkos kaina, regionuose dirbantys perdirbėjai liks be duonos kąsnio. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos deleguotas aplinkos ministras K. Navickas verslininkams atriš rankas išnaikinti visus Lietuvos miškus.

„Šiandien Kaimų reikalų komitete mano iniciatyva buvo pasiūlyta išimti iš darbotvarkės visus teisės aktus, kurie reglamentuoja naują miškų urėdijų reformą tol, kol nebus išnagrinėti nacionalinėje konferencijoje „Lietuvos valstybinių miškų ir miškininkystės ateities vizija“ pristatytos rezoliucijos punktai, nes kitu atveju Lietuvoje miškai taptų tik trumparegišku medienos ir pinigų šaltiniu, kurį norima kuo greičiau suvartoti. Džiaugiuosi Kaimų reikalų komiteto narių sąmoningumu, išskyrus Kaimo reiklų komiteto pirmininko Andriejaus Stančiko sprendimu, kurie pritarė mano pasiūlymui laikinai sustabdyti buldozeriu stumiamą urėdijų reformą.

Sieksiu, jog ekspertai ir mokslininkai galėtų pristatyti savo skaičiavimus plenarinių posėdžių salėje, nes akivaizdu, jog didžioji dalis Seimo narių neįsiklauso į mokslininkų, kurie yra puikiai išanalizavę Latvijos pavyzdį, teiginius, kokią žalą mūsų valstybei gali padaryti ši neapgalvota ir neišdiskutuota reforma vardan reformos“, – pažymėjo Seimo narys Vytautas Kamblevičius

 
P.S. Konferencijos dalyviai juokavo, ar aplinkos apsaugos ministras K. Navickas gali atskirti ąžuolą nuo karklo...? 


Neštis namo rastą sveiką žvėrių ar paukščių jauniklį – jokiu būdu

Mažeikių urėdija paskelbė 2017-03-21 23:12   [ atnaujinta 2017-03-21 23:12 ]

Pastaruoju metu Aplinkos ministerijos gamtosaugos specialistai sulaukia nemažai gyventojų skambučių apie rastus tariamai beglobius laukinių gyvūnų ir paukščių jauniklius. Prašoma patarti, kaip juos, parsineštus į namus, maitinti ir globoti.

Pasak gamtosaugininkų, pirmiausia reikia žinoti, kad Laukinės gyvūnijos įstatymas griežtai draudžia imti iš gamtos gyvūnų jauniklius. Jie tik labai retai tampa beglobiais, našlaičiais. Pievoje ar miške rastas kiškiukas, lapiukas, elniukas, briedžiukas ar stirniukas paprastai būna ne vienas. Pajutusi artėjantį žmogų, jo motina pasitraukia, o dar mažas ir silpnas jauniklis instinktyviai prisiglaudžia savo guolyje. Taip pat ir su paukščių jaunikliais. Palikę lizdą, jie dažnai dar nemoka gerai skraidyti, slepiasi žolėje ar tarp šakų ir laukia su lesalu atskrendančių tėvų. Skambinantiems ir pranešantiems apie aptiktus pelėdžiukus gamtosaugininkai paaiškina, kad šie iš drevės ar inkilo išropoja dar pūkuoti, su prasikalusiomis sparnų plunksnomis, nes lizde ilgai būti pavojinga – tik taip jų nesunaikina kiaunės.

Radus žvėrių jauniklį, nereikia jo nei liesti, nei imti, kad ant kailiuko neliktų žmogaus kvapo. Paukščių jauniklių taip pat geriau neliesti. Jeigu yra galimybė, juos reikia užkelti ant medžių šakų ir palikti. Ten paukščiukus ras jų tėvai ir palesins.
Paimti iš gamtos galima tik sužalotus gyvūnų jauniklius. Tuos, kuriuos būtina gydyti.

Gamtosaugininkai primena, kad net sėkmingai žmogaus užaugintas žvėries ar paukščio jauniklis labai sunkiai prisitaiko gyventi laisvėje. Daugelis jų, išleistų į gamtą, žūsta jau pirmosiomis dienomis.


1-10 of 181