Naujienos


Šiemet ligos ir kitos negandos pažeidė mažesnį miškų plotą nei pernai

Mažeikių urėdija paskelbė 2017-08-16 22:35   [ atnaujinta 2017-08-16 22:36 ]

Per pirmąjį šių metų pusmetį miško sanitarinių pažeidimų, kuriuos padarė vabzdžiai, ligų sukėlėjai, žvėrys ar sukėlė abiotiniai bei kitokie veiksniai, užregistruota 5901 ha plote. Kaip rodo Valstybinės miškų tarnybos parengta valstybinių miškų sanitarinės būklės apžvalga, jis yra apie 1400 ha mažesnis nei per tą patį 2016 m. laikotarpį.

Vabzdžių pažeidimai užregistruoti 1061 ha plote. Iš vabzdžių žalingiausi buvo medžių liemenų kenkėjai – pažeista 591 ha miškų. Tarp jų vyrauja eglių liemenų kenkėjai (571 ha), iš kurių gausiausias ir pavojingiausias yra žievėgraužis tipografas.. Palyginti su 2016 m. pirmuoju pusmečiu, šio kenkėjo židiniai sumažėjo 88 ha. Jų plitimą pristabdė ne tik nepalankios daugintis oro sąlygos – gana vėsi bei lietinga vasara, bet ir miškų urėdijų taikytos profilaktikos priemonės.

Pušiniai straubliukai miško želdinius niokojo 118 ha plote. Išvengti didesnių jų pažeistų plotų padėjo profilaktinės miško sanitarinės apsaugos priemonės. Tai sodmenų šaknų apdorojimas insekticidu arba mėšlo ar molio tyre, iškastos duobutės pušiniams straubliukams sugaudyti.

Medžių grybinės ligos registruotos 2568 ha plote. Didžiausius ligų židinių plotus tradiciškai sudaro chroniškos ligos: drebulinės pinties pažeisti medynai (1208 ha) ir džiūstantys uosynai (1032 ha). 582 ha židinių likviduota panaudojus sanitarines apsaugos priemones.

Žvėrys mišką pažeidė 1897 ha plote (2016 m. pirmąjį pusmetį – 1948 ha). Daugiausia žalos padarė elniniai žvėrys (1845 ha), nukandžiodami jaunų medelių ūglius, nulaupydami žievę bei nulaužydami viršūnes, ir bebrai (42 ha), patvenkdami miškus. Miško jaunuolynai vis labiau nukenčia nuo briedžių. Jeigu per pirmąjį pusmetį 2016 m. jie pažeidė 107 ha, tai šiemet – 143 ha.

Abiotinių ir kitų veiksnių sukeltų pažeidimų per pirmąjį š. m. pusmetį užregistruota 724 ha plote. Daugiausia (beveik 84 proc.) šių pažeidimų, kaip ir kasmet, sukėlė vėjas – medžiai išversti ir išlaužyti 608 ha plote.

Sanitariniu požiūriu nepalankiausia padėtis antrąjį pusmetį numatoma tose pietų ir pietryčių Lietuvos vietose, kur laiku bus nesutvarkytos žalios eglių vėjavartos ir vėjalaužos, nes jos sudaro palankias sąlygas žievėgraužio tipografo antrai generacijai daugintis.

Kaip nepasiklysti miške: yra kelios paprastos taisyklės

Mažeikių urėdija paskelbė 2017-08-07 05:36   [ atnaujinta 2017-08-07 05:36 ]

Varėnos miškų urėdijos vyriausiasis miškininkas Deimantas Stankevičius DELFI teigia, kad pasiklydus svarbu nepanikuoti ir stebėti aplinką, nes tada kelią atgal rasti bus nesunku.
„Kai kurie žmonės miške pereina kelius, kartais net kerta geležinkelį, bet jie nepamena to. Tokie žmonės dažniausiai ir turi problemų miške“, – pripažįsta D. Stankevičius.

Nepastabumas – didžiausias žmonių priešas

Kaip teigia D. Stankevičius dažniausiai miške pasiklysta tie, kurie nepažįsta miško, bet labai pasitiki savo jėgomis arba tie, kurie retai būna miške.
„Miškai labai klaidina, nes visur jie skirtingi. Dažnai pasiklystama kalvotuose miškuose ypač, jei ten lankomasi pirmą kartą“, – pasakojo miškininkas.
Jis sako, kad dažnai pasiklydę žmonės nežino elementarių taisyklių, kurios padėtų greitai rasti kelią atgal. Miške žmogui dėmesį reikia atkreipti į kelius, taip pat miškų kvartalinį tinklą, kuris susideda iš kvartalinių linijų. Tai iškirstos iki keturių metrų pločio linijos miškuose. Jos visada kertamos iš šiaurės į pietus ar iš vakarų į rytus. Žmonės, pastebintys tinklą, išėjimą iš miško randa patys.
Miškininkas teigia, kad pasiklydus miške svarbiausia nepanikuoti ir ieškoti išeities: „Reikia rasti kelią, o jis turi du galus ir abu veda į civilizaciją.“
Į mišką reiktų neštis pakrautą telefoną, jei asmuo pasiklysta ir nepasitiki savo jėgomis, jis turi skambinti į pagalbos centrą telefonu 112, kuris perduoda pranešimą miškininkams. Tokiu atveju tikslią buvimo vietą padeda nustatyti kvartalinėse linijose esantys numeriai. Juos žinodami miškininkai gali lengvai surasti pasiklydusius asmenis, tačiau kartais pasitaiko problemų, kurios sunkina padėtį.
„Dabar kvartalinės linijos privačiuose miškuose nevienodos, nėra atnaujinami kvartaliniai stulpai, ant kurių nurodomi kvartalo numeriai, valstybiniuose miškuose šie stulpai nauji“, – sako D. Stankevičius.

Orientuotis gamtoje ne taip sunku

Pasiklydus miške be telefono ir nežinant apie kvartalines linijas, galima orientuotis kitais būdais. „Skautai ne skautams“ vyresnioji skautė Augustė Slavickaitė DELFI pasakoja, kad miške orientuotis galima pagal medžio žieves, samanas ir vijoklius, skruzdėles, saulę, o naktį lengviausia orientuotis pagal žvaigždes. Bet kuriuo paros metu tiksliausiai šiaurės, pietų, rytų, vakarų kryptis padeda nustatyti kompasas.
„Paprasčiausias būdas naudotis kompasu. Reikia tiesiog atsiminti, jog kompaso adatos raudonoji pusė – šiaurės rodyklė – visada rodo beveik tiksliai į šiaurę. Vien tai jau gali apsaugoti nuo gana dažnos klaidos eiti kita ar net priešinga kryptimi nei manoma“, – pasakojo A. Slavickaitė.
Orientuotis galima pagal medžių žieves – šiaurinėje pusėje žievė dažnai būna grubesnė ir tamsesnė, tai geriausia matoma ant beržų kamienų. Po lietaus patamsėja šiauriniai pušų kamienai. Iš eglių ir pušų kamienų pietinės pusės išsiskiria daugiau sakų. Šie požymiai leis nustatyti šiaurės ir pietų kryptis.
„Šiais požymiais patariame naudotis stebint ne vieno medžio žievę, o kelių“, – primena vyresnioji skautė.
Orientuojantis pagal augalus svarbu žinoti tai, kad samanos ir vijokliai ant medžių žievės susitelkia dažniausiai šiaurinėje pusėje. Lyginant kelis medžius, pagal šį požymį galima pakankamai tiksliai nustatyti liniją šiaurė-pietūs.
„Samanų ir vijoklių pomėgis laikytis šešėlyje leidžia panaudoti orientavimuisi ne tik medžius, bet ir didelius akmenis. Ant visų šių daiktų samanos ir vijokliai auga daugiausiai iš šiaurinės pusės“, – pastebi A. Slavickaitė.
Miške susiorientuoti gali padėti ir skruzdėlės. Jos savo skruzdėlynus kraunasi beveik visada į pietus nuo artimiausių medžių, kelmų, krūmų, o pietinė skruzdėlyno pusė dažniausiai būna nuožulnesnė už šiaurinę.
Vyresnioji skautė pastebi, kad dažnai žmonės žino, kaip reikia orientuotis naudojant rankinį laikrodį, tačiau jis turi turėti valandinę ir minutinę rodykles bei tai gali padėti tik saulėtą dieną.
„Visų pirma, laikrodį padėkite ant lygaus paviršiaus. Tuomet valandinę rodyklę nukreipkite į Saulę. Centras tarp valandinės rodyklės ir 12 valandos žymi šiaurės-pietų liniją. Jei nežinote kurioje pusėje pietūs, o kurioje šiaurė, prisiminkite, kad nesvarbu, kur esate, bet Saulė visuomet teka rytuose, o leidžiasi vakaruose. Šiaurės pusrutulyje Saulė vidurdienį būna pietuose.
„Jeigu jūsų laikrodis nustatytas pagal vasaros laiką, tada kampą dalinkite tarp valandinės rodyklės ir pirmos valandos žymės“, – įspėja skautė.
Orientuotis naktį padeda Šiaurinė žvaigždė. Jos ieškoti reikia pagal didžiuosius ir mažuosius Grįžulo Ratus. Šiaurinė žvaigždė rodo šiaurę, tačiau ji nėra labai didelė ir lengvai randama.
„Didžiųjų Grįžulo ratų kraštines „vežimo“ žvaigždes sujungus tiese ir pratęsus ją penkis kartus, atsiremiama tiesiai į mūsų ieškomą kelrodę Šiaurinę“, – aiškino A. Slavickaitė.
Šiaurinė žvaigždė nėra itin ryški žvaigždė, tačiau aplink ją spindi tik dar blyškesnės žvaigždės, todėl supainioti ją su kitomis yra pakankamai sunku. Atsistojus veidu į Šiaurinę žvaigždę, dešinėje bus rytai, kairėje – vakarai, o už nugaros – pietūs.
Visi išvardinti būdai padeda rasti kryptį, kurios laikantis, neklaidžiojama po mišką ir lengviau randamas kelias iš jo.

Žmonės miške pasiklysta retai

Varėnos miškų urėdijos vyriausiasis miškininkas D. Stankevičius. Teigia, kad Varėnos miškuose žmonės pasiklysta retai. Per metus gaunama apie 3-4 pranešimus apie dingusius žmones. Miškininkas pastebi, kad žmonės miškuose pasiklysta dažniau, tačiau dažnai patys ar su aplinkinių pagalba randa kelią iš jo.
„Pranešimai apie dingusius žmones gaunami išskirtiniais atvejais. Šiemet pasiklydusių žmonių dar neteko ieškoti, o vaikų per visą mano darbo laiką taip pat neteko gelbėti“, – tvirtino vyriausiasis miškininkas.
D. Stankevičius pasakoja, kad grybaudami ir uogaudami žmonės nenutolsta nuo savo pradinio buvimo taško ir tik suka ratus aplink. Tie, kurie miške nepanikuoja, jame orientuojasi geriau, o panikuojantis žmogus greičiau pasiklysta.

www.delfi.lt, 2017-08-05
http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/kaip-nepasiklysti-miske-yra-kelios-paprastos-taisykles.d?id=75363417


Vyriausybė pradeda urėdijų pertvarką

Mažeikių urėdija paskelbė 2017-08-03 04:12   [ atnaujinta 2017-08-03 04:13 ]

Šiandien ministrų kabinetas pritarė Aplinkos ministerijos siūlymui reorganizuoti 42 miškų urėdijas ir Valstybinį miškotvarkos institutą. Šis sprendimas leis juos sujungti į vieną valstybės įmonę – Valstybinių miškų urėdiją ir taip pradėti ilgai lauktą pertvarką.

„Sprendimas sujungti miškų urėdijas buvo priimtas siekiant užtikrinti ekonomiškai stabilų ir gyvybingą valstybinių miškų ūkį, efektyvesnę ir skaidresnę urėdijų veiklą ir, svarbiausia, kurti didesnę grąžą ir naudą valstybei ir jos žmonėms“, – teigia premjeras Saulius Skvernelis. Vyriausybės vadovo teigimu, visi urėdijų darbuotojai, išskyrus vadovus (urėdus), po šių įmonių sujungimo išsaugos savo darbo vietas.

Šie pokyčiai leis iš esmės nemažinant miškuose dirbančių specialistų skaičiaus padidinti jų atlyginimus, kurie šiuo metu yra nekonkurencingi Lietuvos ir kaimyninių Europos Sąjungos valstybių kontekste. Aplinkos viceministras Martynas Norbutas planuoja, kad urėdijų sujungimas į vieną valstybės įmonę ir jos veiklos optimizavimas ateityje leis kasmet sutaupyti 13 mln. eurų.

„Jau esame sutarę, kad centrinė Valstybinių miškų urėdijos būstinė bus įkurta Panevėžio rajone, o teritoriniu pagrindu veiks 26 padaliniai – urėdijos. Po pertvarkos dar labiausiai sustiprės girininkijos – smulkiausias, bet svarbiausias miškininkavimo vienetas, sumažės joms priskirtų administracinių funkcijų, – sako M. Norbutas.

Diskusijos dėl reformos artimiausiu metu persikels į kiekvieną iš 42 dabartinių urėdijų. Miškininkai raginami įsitraukti į urėdijų pertvarkos procesą, aktyviai teikti pasiūlymus ir išsiaiškinti visus rūpimus klausimus – taip siekiama surasti visiems priimtiniausią sprendimą ir pasiekti geriausių rezultatų.

Po pertvarkos Valstybinių miškų urėdija bus atsakinga už kompleksinę miškų ūkio veiklą valstybiniuose miškuose, miško kelių priežiūrą ir taisymą, bendrą valstybinę miško priešgaisrinės apsaugos sistemą. Ši valstybės įmonė diegs pažangias miškų įveisimo, atkūrimo, apsaugos, tvarkymo ir miško išteklių naudojimo technologijas. Miškininkai galės atlikti daugiau gamtotvarkinių darbų ir taip dar labiau puoselės mišką.

Valstybės įmonių veiklos efektyvumo didinimas yra vienas iš šios Vyriausybės prioritetų.


Prasidėjo jungtiniai miškų urėdijų patikrinimai

Mažeikių urėdija paskelbė 2017-08-03 04:11   [ atnaujinta 2017-08-03 04:11 ]

Vykdant aplinkos viceministrės Rėdos Brandišauskienės pavedimą, šių metų rugpjūčio 2 d. Generalinės miškų urėdijos ir Valstybinės miškų tarnybos valstybiniai miškų pareigūnai pradėjo tikrinimus VĮ miškų urėdijose.

Viceministrė pavedė Valstybinei miškų tarnybai sudaryti ne mažiau kaip tris mobiliąsias miško kontrolės grupes – ekipažus, iš ne mažiau kaip trijų asmenų kartu su specialistais iš Generalinės miškų urėdijos, vykdyti medienos ruošos darbų, apvaliosios medienos apskaitos ir jos gabenimo dokumentų išrašymo patikrinimą.

Pagal iš anksto suderintą Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus ir Generalinės miškų urėdijos Miško resursų ir prekybos mediena skyriaus veiksmų planą dėl viceministrės pavedimo vykdymo, pirmasis kompleksinis patikrinimas prasidėjo VĮ Jonavos miškų urėdijoje. Patikrinime dalyvaujantiems Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Kauno, Marijampolės ir Utenos teritorinių poskyrių valstybiniams miškų pareigūnams buvo pavesta, kurias girininkijas tikrinti ir akcentuota, kuriuos svarbiausius klausimus nagrinėti.

Pirmąją patikrinimo dieną pažeidimų nenustatyta.

Valstybinių miškų konsolidavimas

Mažeikių urėdija paskelbė 2017-08-01 01:22   [ atnaujinta 2017-08-01 01:22 ]

Informacija apie valstybinių miškų pertvarką: čia

Miške pasipylė grybai ir uogos: kokių taisyklių privalu laikytis

Mažeikių urėdija paskelbė 2017-07-30 23:21   [ atnaujinta 2017-07-30 23:21 ]

Socialiniuose tinkluose jau gausu uogų ir grybų „laimikių“ nuotraukų. Neseniai iškritęs gausesnis lietus ir, tikėkimės, pagaliau ateisianti šiluma sunokins dar daugiau miško gėrybių. Tačiau prieš strimgalviais lėkdami į mišką jų rinkti neprošal pasikartoti taisykles, kurių reikia laikytis, kad nebūtų pakenkta gamtai.

Jautrumas gamtai mūsų protėviams buvo įaugęs į kraują. Tai liudija lietuvių liaudies papročiai, tradiciniai valgiai, etnobotanika, etnomedicina ar paprasčiausi vyresnių žmonių pasakojimai ir gyvenimiška filosofija. Taisyklių anksčiau nereikėjo – kiekvienas jas intuityviai žinojo. Tačiau šiandien visgi pasitaiko tokių, kurie ar iš nežinojimo, ar tyčia imasi veiksmų, kurie kenkia miško ištekliams. Tokiems aplinkosaugininkai primena – gali būti skiriama administracinė bauda.

Nuo senų laikų

Neabejojama, kad grybų ir uogų rinkimas lydėjo žmoniją nuo pat šios atsiradimo, tačiau su laiku šio amato tikslas ir pobūdis keitėsi.

Grybavimas ir uogavimas ypač populiarus Vidurio ir Rytų Europos šalyse (Lenkijoje, Lietuvoje, Rusijoje, Ukrainoje ir kt.) taip pat kai kur Šiaurės Europoje, Viduržemio regione, JAV. Miško gėrybių rinkimas gali būti verslas – surinkti grybai priduodami į supirkimo punktą arba pardavinėjami turguje, prie kelio; tai taip pat gali būti hobis – grybaujama siekiant pabūti gamtoje, pasivaikščioti, patirti ieškojimo ir rinkimo azartą bei pasirinkti grybų maistui, žiemai.

Peržvelgus kai kurių Lietuvos regionų tradicijas, vyravusius amatus ir verslus, atrasime tai, kad grybų, uogų bei vaistažolių verslas siekia XVII – XVIII a. Dzūkijos krašte tame amžiuje džiovintais grybais buvo atiduodama dalis duoklės kunigaikščiui ir dvarams. Jie buvo pardavinėjami aplinkiniuose turguose.

XIX a. antroje pusėje nutiesus geležinkelį, supirkėjai iš Marcinkonių, Zervynų ir kitų aplinkinių kaimų džiovintus baravykus gabendavo į Vilnių, Varšuvą, Peterburgą. Marcinkonių kaimo valstiečiai grybingais metais nebedirbdavo lauko darbų, o visą laiką skirdavo grybų rinkimui.

Aukštaičiai XIX a. daugiausia rinkdavo tik baravykus, vėliau ėmė rinkti bei kaip atsargas žiemai kaupti ir kitos rūšies grybus (ūmėdes, raudonviršius, rudmėses ir kt.).

Grybavimas buvo „palankus“ to meto verslas, nes bažnyčia grybavimo nelaikė darbo, todėl grybaudavo ir šventadieniais. Ir turtingi, ir vargšai Aukštaitijos krašto žmonės surinktus grybus pardavinėdavo – veždavo į Ignalinos, Salako, Utenos turgus, laukdavo supirkėjų namuose. Toliau grybai keliaudavo į Daugpilį, Peterburgą, Vokietiją, Vilnių.

Kalbant apie uogavimą, Aukštaitijos nacionalinio parko teritorijoje iki XX a. pradžios paklausą turėjo tik spanguolės. Bruknes pradėjo rinkti XIX a. pabaigoje. XX a. pradžioje mėlyniaudavo tik sau.

Meironių ir Šuminų kaimų gyventojai pardavimui mėlynes pradėjo rinkti tik prieš I-ą pasaulinį karą.
Dzūkijoje senesniais metais taip pat didžiausią vertę iš renkamų uogų turėjo spanguolės. Spanguolės būdavo perrenkamos, supilamos ant namo aukšto ir žiemą ar net pavasarį parduodamos.

Turtingiausia – Dzūkija

„Jei ne grybai ir ne uogos, dzūkų mergos būtų nuogos“ – visiems gerai žinomas posakis. Ir nebe reikalo. Kalbant apie grybus ar uogas, visuomet kalbėsime ir apie Dzūkija, kurioje šių išteklių bene daugiausiai.

Nors grybynų plotai Lietuvoje nėra tiksliai apskaičiuoti, manoma, kad biologiniai jų ištekliai yra apie 50 – 60 tūkst. t. per metus. Apie 20 proc. grybų yra nepastebima ir nesurenkama, o 50 proc. pažeidžia kenkėjai. Atmetus tą netektį iš biologinio derliaus, gautume eksploatacinį derlių, kuris sudaro apie 16 tūkst. tonų per metus. Grybingiausi kerpšiliai pušynai (80 – 120 kg/ha), o šio tipo miškų daugiausia esama Pietų Lietuvoje (ypač Dainavos girioje), Dzūkijoje.

Gamtininkas ir Aplinkos ministerijos vyr. specialistas Selemonas Paltanavičius GRYNAS.lt pasakojo, kad oficiali grybų supirkimo statistika rodo, jog daugiausiai Lietuvoje superkama voveraičių: pavyzdžiui 2012 m. supirkta 107,4 t voveraičių, 17,8 t baravykų, 14,8 t bobausių, o štai raudonikių ir rudmėsių – po 2 tonas.

Didžiausius uogynų plotus užima mėlynynai – 19, 3 tūkst. ha. ištisinių sąžalynų (53 proc. visų uogynų ploto). Avietynai sudaro 19 proc., bruknynai – 14 proc., spanguolynai – 11 proc., o žemuogynai tesudaro 0,6 proc. Šių gėrybių, kaip ir grybų, daugiausiai – Pietų Lietuvoje. S. Paltanavičiaus duomenimis, 2012 m. Lietuvoje buvo supirkta net 1494 tonos mėlynių, beveik 142 t bruknių, o štai spanguolių ir žemuogių, atitinkamai 260 ir 230 kg. „Turbūt šių uogų niekas nepriduoda ir renka tik sau. Neabejotinai jų Lietuvoje surenkama daugiau“, – svarstė specialistas.
Nors gamta dzūkams gėrybių nepagailėjo, visgi pastebima, kad čia ir daugiausiai problemų.

Pastaraisiais metais yra stebimas intensyvus laukinės augalijos išteklių naudojimas. Specialistų yra spėjama, kad artimiausiais metais laukinės augalijos ištekliai bus naudojami dar intensyviau. Grybų uogų, bei vaistažolių supirkimu ir eksportu užsiimančios įmonės yra suinteresuotos plėsti savo veiklą ir šių išteklių supirkti kuo daugiau, o sunki ekonominė padėtis kaimuose verčia žmones dar dažniau lankytis miškuose. Būtent dėl to išteklių apsauga tampa tik dar svarbesnė ir kiekvienas prie to galime prisidėti laikydamiesi taisyklių.

Ką būtina žinoti?

Uogų, kaip ir kitų laukinės augalijos išteklių, naudojimo tvarką nusako Aplinkos ministro patvirtinta „Laukinės augalijos išteklių naudojimo tvarka“.

Baudos

Naudoti gėrybių rinkimui skirtas šukas, brauktuvus – griežtai draudžiama. Dažniausiai nuo „šukų“ nukenčia mėlynės ir šie įrankiai smarkiai sužaloja augalus. Juos naudojantiems gresia baudos nuo 7 iki 28 eurų, o pareigūnams – nuo 28 iki 57 eurų. Įranga konfiskuojama. Žinoma, visuomet galite tikėtis, kad jūsų nepagaus, tačiau, pvz. Utenos regione, kasmet aplinkosaugininkai nutveria bent 10-15 tokių pažeidėjų, tad rizikuoti – tikrai neverta.

Jei būsite pagautas rezervato teritorijoje nelegaliai renkant uogas, sulauksite baudos. Ji yra nuo 80 iki 150 eurų. Jei nusižengėte ne pirmą kartą, gali tekti pakloti ženkliai didesnę sumą – nuo 230 iki 400 eurų.

Jeigu tvarka pažeidžiama grybus superkant, parduodant ar perdirbant, piliečiams gali būti skiriama iki beveik 150 eurų bauda, pareigūnams – dvigubai didesnė bauda.

Už pažeidimus, priklausomai nuo jų pobūdžio, aplinkosaugininkai gali paskaičiuoti ir gamtai padarytą žalą. Ši gali siekti nemenką 580 eurų sumą. Be to, šie reikalavimai galioja visuose Lietuvos miškuose (ir privačiuose!), regioniniuose ir nacionaliniuose parkuose.

Patarimai uogautojams: palikite tokį mišką – kokį ir radote

Gamtininkas S. Paltanavičius pasakojo, kad pagrindinė visų uogų rinkimo taisyklė, kurios privalu laikytis kiekvienam uogautojui – rinkti tik visiškai prinokusias uogas. Prinokę vaisiai yra maistingiausi, sukaupę daugiausiai vitaminų ir kitų vertingų medžiagų.

„Rinkdami tik gerai nunokusias uogas mažiau pakenksime ir uogynams – rečiau juose lankydamiesi ne taip ištrypsime uogienojus ir mažiau sumindysime neprinokusių vaisių. Aš visuomet kartoju, kad mišką reikia palikti tokį, kokį jį radai – jeigu suniokosi, prilaužysi – tai gamtai prireiks kelių metų atsistatyti“, – sakė S. Paltanavičius.

Gamtininkas taip pat prisiminė ir taip vadinamus „šukuotojus“, kurie savo neatsakingu elgesiu sunaikina ištisus plotus uogienojų. „Kartais eini ir matai, kad šiemet ar pernai dideliame plote buvo aiškiai pereita su „šukomis“. Mėlynės sunaikintos, be lapų, nudžiūvusios. Gamta stipri – atsigaus po kelių metų, bet be galo liūdna matyti tokį neatsakinga elgesį. O juk kasmet iš to ploto būtų galima džiaugtis uogomis“, – apgailestavo S. Paltanavičius ir priminė, kad pamačius tokius „šukuotojus“ – nedelsiant reiktų skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112. „Bus pranešta aplinkosaugininkams, miškininkams ir jie tikrai sureaguos“.

Taip pat svarbu prisiminti esminę miško gėrybių rinkimo taisyklę: nepažįsti-neimk. „Nors iš tiesų nuodingų uogų Lietuvoje ne tiek ir daug, tačiau tai nereiškia, kad galima drąsiai miške skanauti bet ką. Prisivalgius nepažįstamų, neprinokusių uogų galima gerokai pakenkti sveikatai, todėl auksinė taisyklė – niekada nerizikuoti. Žinoma, nepasakyčiau, kad lietuviai nepažįsta savo miško uogų – pažįsta, jeigu eina rinkti mėlynių ar aviečių – jas ir renka, neeksperimentuoja, bet atsargumas gėdos nedaro. Juolab, kad yra ir šiokių tokių skirtumų, pavyzdžiui žemaičiai aukštapelkėse renka tekšes (į avietes panašias uogas), bet aukštaičiai apie jas nėra girdėję ir tikrai neima“, – dalinosi S. Paltanavičius.

Žemuogės. Tiesa, jei dar nespėjote paragauti žemuogių – jau gali būti ir vėlu. Paprastai liepos viduryje šių uogų gausiai nebebūna. Tačiau pavienių uogų galima rasti iki pat rugsėjo.

Žemuogės mėgsta saulėtas vietas: pamiškes, kalniukus, šlaitus, kirtavietes. Jos neauga giliai miškuose kaip mėlynės ar bruknės, nes joms reikia daugiau saulės šviesos. Tai daugiau ne pievų, o pamiškių augalas. Šlaite pirmųjų žemuogių galima ieškoti birželio viduryje.

Mėlynės. Šiuo metu lietuviai jau grįžta iš miško su mėlynių derliumi ir jų bus – iki rudens. Mėlynės mėgsta drėgnesnius miškus, žemumas. Tai spygliuočių miškų augalas – pušynų ar mišrių pušynų su eglėmis. Krūmelių galima rasti ir pelkių pakraščiuose, sausesniuose pušynuose. Pagal vietą, kurioje užaugo mėlynės, skiriasi ir skonis. Pačios skaniausios mėlynės tos, kurios užauga sausesnėje vietoje, taigi ir vėl – Dzūkijoje.

Avietės. Palankiausias metas rinkti šias uogas yra nuo liepos vidurio iki rugpjūčio vidurio. Lietuvoje – tai kirtaviečių augalas. Ten kur iškerta mišką, miškininkai kovoja su avietėmis, nes jos užgožia pasodintus sodinukus, tad dairykitės tokių vietų.

Bruknės. Bruknių ieškoti saulėtose ir sausose vietose. Gamtininkai sako, kad ten, kur neauga mėlynės – auga bruknės. Bruknės mėgsta augti atviresnėse vietose, tačiau miškai turi būti samanoti. Jei miškai tamsūs, pavyzdžiui, eglynai ir mažai samanų, bruknių ieškoti neverta, nes tai – šviesą mėgstantis, pušynų augalas.

Spanguolės. Spanguolės yra viena vertingiausių lietuviškų uogų. Dėl jų važiuojama, braunamasi vos ne į pasaulio kraštą. Spanguolės auga minkštose kimininėse pelkėse, bet geriausius spanguolynus žino tik vietiniai gyventojai.

Patarimai grybautojams: saikas ne mažiau svarbus nei grybų pažinimas

Vilniaus Universiteto Gamtos mokslų fakulteto mikologas prof. Ernestas Kutorga priminė pagrindinę taisyklę, taikomą ne tik uogoms, bet ir grybams: „Niekuomet neimkite nežinomo grybo. Kelios grybų rūšys Lietuvoje yra mirtinai nuodingos, todėl į krepšį reiktų dėti tik tą, kurį jūs tikrai pažįstate ir esate įsitikinę, kad jį vartoti saugu. Kasmet Lietuvoje keliasdešimt žmonių atsiduria ligoninėje dėl ūmaus apsinuodijimo grybais – NERIZIKUOKITE. Kitas dalykas, ne mažiau svarbus – tai jausti saiką.

Pavyzdžiui, Lietuvoje buvo tragiškų atvejų, kai žmonės rinkę meškutes ir valgę jas kasdien – mirdavo. Meškutė šiaip jau valgomas grybas, bet kai kurie grybai turi kaupiamąjį poveikį, valgant kasdien ir nemažai, gali prisikaupti kenksmingų medžiagų, kurių maži kiekiai nekenksmingi, bet didesni – mirtini. Reikia būti atsargiems, grybais pasilepinti, pasimėgauti, pagardinti patiekalus jais, bet jie neturėtų būti ilgą laiką pagrindiniu maistu“, – teigė gamtininkas.

Kiekvienas grybautojas turi savo mėgstamų vietų. Vienas vaikšto miško pakraščiu, kitas neria kuo giliau į mišką, trečias gi vos ne atmintinai žino grybingas vietas ir miške jaučiasi it namie.

Prof. E. Kutorga patvirtino seną grybautojų išmintį: kai vasara lietinga, grybų reikia ieškoti ten, kur mažiau drėgmės: ant sausų, saulėtų kalvų, miško proskynose, atokiau nuo medžių kamienų. Ir priešingai, kai vasara karšta ir sausa, grybai auga medžių pavėsyje, po eglių šakomis, tankioje žolėje – ten, kur išsilaiko drėgmė. „Esmė, kad grybai mėgsta drėgmę. Vaisiakūnyje, tame grybe kurį renkame, net 90 proc. būna drėgmės, grybienoje (po žeme) irgi daug drėgmės – jos reikia, bet kai per daug – irgi negerai. Reikia bandyti atpažinti ir atrasti tobuliausias sąlygas“, – pasakojo mikologas.

Pradėti grybauti reikėtų kiek įmanoma anksčiau, geriausia – dar prieš patekant saulei. Tuomet ne tik grybai būna kietesni ir tvirtesni, bet ir tiesioginių saulės spindulių nebuvimas leis geriau pastebėti grybus.

Po saulės patekėjimo paieškos maršrutas turėtų būti nukreiptas taip, kad saulės spinduliai nespigintų tiesiai į akis.

Vaikščioti po mišką reikia lėtai, neskubant, atidžiai apžiūrint visas, tipines grybų vietas. Jeigu suradote vieną grybą, apsidairykite aplink, netgi pritūpkite – jums bus dosniai atsilyginta. Beveik visi grybai auga šeimomis, netgi kolonijomis. Nutinka ir taip, kad po vienu senu beržu galima surasti 20–30 baravykų.

Rinkitės vidutinius ir didelius sveikus grybus – nesupuvusius, nesukirmijusius ir ne per mažus. „Neimkite peraugusių, ypač suglebusių ar pradėjusių glebti grybų. Jų išvaizda rodo, kad juose jau veisiasi bakterijos, kurios pūdo grybą, juose gali labai greitai kaupiasi nuodingos medžiagos ir šiaip maistinės vertės jau nebėra. Taip pat gamtiniu požiūriu reiktų vengti ir rinkti per mažus grybus. Kai kas tokius laiko delikatesais, tačiau per maži grybai būna neišbarstę dar sporų, o tai reikalinga, kad grybiena plėstųsi, augtų ir kasmet būtų grybų. Be to, per maži grybai irgi būna nesubrandinę pilnai savo visų maistinių savybių“, – žiniomis dalijosi E. Kutorga.

Profesorius taip pat pridūrė, kad pasaulyje yra pastebimos dviejų rūšių tautos: mikofilinės ir mikofobinės. Pastarosios prisibijo grybų, vaikus nuo mažens moko grybų gamtoje nerinkti ir nevalgyti, tačiau lietuviai, kaip ir lenkai, kitos kai kurios slaviškos tautos – mikofiliniai žmonės, t. y. mėgsta grybauti, nebijo eiti į mišką, drąsiai ragauja pačių surinktus grybus. „Tai kultūriniai skirtumai, kurie seniai pastebėti. Kai kuriose šalyse tikrai nustebintumėte vietinius, jeigu eitumėte rinkti į mišką grybų, bet mums – dar nebaisu. Drąsiai mokome savo vaikus to, negaliu atsistebėti kokios didelės diskusijos vyksta socialiniuose tinkluose – žmonės gausiai dalijasi savo grybų laimikiais, klausinėja, kas kur rado, diskutuoja, kur ir kada geriau grybauti. Panašu, kad grybavimas dar ilgai išliks mums įprastu užsiėmimu“, – džiaugėsi E. Kutorga.

Nors miško gėrybės ir labai vilioja, jas rinkti būtina tausojant gamtą ir laikantis nustatytų taisyklių. Grybai ir uogos auga kasmet, tačiau, jei jie nebus renkami tinkamai, yra tikimybė, kad jų vis mažės.

Valstybinių miškų pertvarkos link – kartu su miškininkais

Mažeikių urėdija paskelbė 2017-07-30 23:13   [ atnaujinta 2017-07-30 23:13 ]

Aplinkos ministras Kęstutis Navickas susitiko su miškų urėdijų atstovais, kuriems pristatė numatomą įgyvendinti valstybinių miškų ūkio valdymo pertvarką. Susitikimo metu aptarta pertvarkos eiga, būsimos valstybės įmonės „Valstybinių miškų urėdija“ struktūra, išklausyti miškininkų pasiūlymai, nuogąstavimai ir pastabos.

K. Navickas pabrėžė, kad visi urėdijų darbuotojai, išskyrus vadovus (urėdus), išsaugos savo darbo vietas. Miškininkams bus užtikrintas darbo santykių stabilumas, laikomasi darbuotojų darbo, ekonominių bei socialinių teisių. Reorganizuojamų miškų urėdijų darbuotojams darbo sutartyse bus išsaugotas nepertraukiamasis darbo stažas bei kitos garantijos ir lengvatos, numatytos Darbo kodekse.

Ministras taip pat patikino, kad tolimesni pokalbiai ir diskusijos dėl reformos netrukus persikels į kiekvieną iš 42 dabartinių miškų urėdijų.

„Būsimos valstybės įmonės struktūra, galutinis įmonės teritorinių padalinių skaičius ir jų išsidėstymas bus aiškus tik po detalių diskusijų su urėdijų darbuotojais ir miškų specialistais. Kiekvienoje valstybinių miškų urėdijoje planuojami susitikimai, kuriuose dalyvaus Aplinkos ministerijos deleguoti atstovai“, – teigė aplinkos ministras K. Navickas.

Jau anksčiau urėdijų, miškininkų sąjungos, profesinių sąjungų atstovai buvo informuoti, kad, Seimui priėmus Miškų įstatymo pataisas, nutarta naikinti Generalinę miškų urėdijų, o vietoje 42 VĮ miškų urėdijų planuojama įsteigti valstybės įmonę su 26 regioniniais padaliniais. Centrinė būstinė įsikurs Panevėžio rajone.

Planuojami pertvarkos etapai, svarbiausi veiksmai bei būsimos valstybės įmonės struktūra – priede. 


Jaunuolynų ugdymui reikia žmogaus

Mažeikių urėdija paskelbė 2017-07-26 22:49   [ atnaujinta 2017-07-26 22:50 ]

Pirmasis labai svarbus darbas miške po jo atkūrimo yra jaunuolynų ugdymas, kuris atliekamas iki 20-ųjų bet kokios sudėties medynų amžiaus metų. Mišriuose medynuose jaunuolynų ugdymais formuojama  jų rūšinė sudėtis, šalinant stelbiančius nepagrindinių rūšių medžius bei krūmus, o grynuose mažinamas medelių tankumas, praplečiama erdvė jiems augti bei padidinamas atsparumas nepalankiems aplinkos veiksniams. Bet kokiu atveju jaunuolynų ugdymui reikia žmogaus, jokia technika šio darbo be jo nepadarys, įsitikinusi Mažeikių miškų urėdijos vyriausioji miškininkė Eligija Panovienė.

Anot beveik keturis dešimtmečius Mažeikių krašto miškams pašventusios specialistės, nesvarbu, kokia ateityje išliks valstybinių miškų valdymo struktūra ir konkretiems padaliniams – urėdijoms ar girininkijoms – keliami tikslai, jaunuolynams ugdyti reikės šį darbą išmanančių žmonių, taip pat bent minimalios priežiūros. Kokį medį palikti, o kurį kirsti, turės spręsti miškininkystės žinovas.

Jaunuolynus puoselėja pagal miškotvarkos projektą

 Mažeikių miškų urėdijos teritorijoje inventorizuotas 62 687 ha miško teritorijos plotas. Urėdijos valdomi valstybinės reikšmės miškai užima 32 255 ha, nevalstybinės reikšmės plotai – 101 ha, likusieji yra  privatūs bei skirti nuosavybės teisėms atkurti. Urėdijos valdomi valstybinės reikšmės miškai tvarkomi pagal  parengtą vidinės miškotvarkos projektą, o ugdymo kirtimai suprojektuoti pagal patvirtintas Miško kirtimų taisykles.

„Pagal vidinį miškotvarkos projektą numatyta, kad urėdija kasmet turi išugdyti 390 ha jaunuolynų. 2015 m. jų išugdėme 421 ha, 2016 m. – 487, o 2017 m. planuojame pagerinti sąlygas 415 ha.   Dažniausiai ugdome kultūrinės kilmės, t. y. pasodintus spygliuočių masyvus – eglynus, pušynus, taip pat turime apie 25–27 proc. žėlinių, kuriuos taip pat ugdome. Pastaruosiuose dažniau vyrauja lapuočiai, kurių sudėtį ir tankį reikia sureguliuoti kirtimais“, – pasakoja Mažeikių urėdijos vyriausioji miškininkė E. Panovienė.

Jaunuolynų ugdymas vykdomas visose girininkijose, jų plotai parenkami pagal miškotvarkos projektą, o kur miškotvarkos projekto terminas baigiasi, plotus parenka girininkas. Dažniausiai tenka darbuotis pasodintuose  eglynuose ir pušynuose, kadangi urėdijoje vyrauja derlingos augavietės ir jose iškeroja spygliuočius stelbiantys lapuočiai medžiai bei krūmai.

„Ugdymai jaunuolynuose paprastai vyksta per medžių vegetacijos periodą, tuomet lapuočiai mažiau atželia. Palankiausia kirtimus atlikti vasarą, bet kirtimai vykdomi iki vėlyvo rudens, nes jaunuolynų ugdyti  IV A  grupės miškuose negalima  nuo balandžio 1 d. iki birželio 1 d. , o III grupės miškuose nuo kovo 15 d. iki rugpjūčio 1 d.“, – aiškina E. Panovienė.

Mažeikių miškų urėdijoje konkrečius ugdymo darbus atlieka rangovai, atrinkti konkurso būdu.

„Dabar urėdijoje dirba specializuota brigada, kuri užsiima vien jaunuolynais. Dėl jos neturime jokių problemų, nes joje dirba patyrę specialistai, kurie atlieka jaunuolynų ugdymus ir kitose urėdijose. Šiemet konkursą laimėjęs rangovas – Mindaugo Stankaus individualios veiklos įmonė – atliko didžiąją dalį jaunuolynų ugdymo darbų, bet kai kur jai talkino ir girininkijose dirbantys urėdijos darbininkai. Paprastai rangovai atvažiuoja su savo darbo priemonėmis, kirtimus suderina su girininku ir juos vykdo. Kirtimų atliekas iš arčiau kelio esančių sklypų ištraukiame ir panaudojame biokurui, o  miško gilumoje paliekame gamtai“, – apie jaunuolynų  priežiūros subtilybes kalba pašnekovė.

Kiek prie šių darbų užimta žmonių? M. Stankaus įmonėje dirba 3–4 žmonės, tačiau urėdijos  girininkijose dar yra 4 miško darbininkai, kurie užsiima ne tik jaunuolynų ugdymu, miško želdinių ir žėlinių priežiūra, bet atlieka  ir kitus darbus.

Iki šiol už jaunuolynus buvo atsakinga urėdija, o kaip toliau vyks jų ugdymas, įsteigus vieną didžiulę miškus valdančią įmonę? E. Panovienės nuomone, miško ugdymo darbai vis dėlto yra  daugiau būdingi vietinės reikšmės smulkiam verslui, o ne didžiulei centralizuotai įmonei. Kirtėjams būtina bendrauti su girininku, aptarti principus, kaip ugdoma, kokia ploto paskirtis, tikslas, kokį mišką norima matyti ateityje ir pan. Šias užduotis rangovui turi nurodyti girininkas,  tad ir darbas turi būti patikėtas girininkijoms.

Šiais metais Mažeikių miškų urėdijoje planuojama ugdyti 415 ha. Anot vyriausiosios miškininkės, tai didžiuliai plotai ir ūkininkauti juose reikia atsakingai.

Mažeikių miškų urėdijoje 2016 metais atkurta 281,4 ha kirtaviečių, įveista 15,7 ha naujų miškų. Vykdant ąžuolynų atkūrimo programą pasodinta 6,8 ha ąžuolynų ir 5,8 ha mišrių su ąžuolais miškų, išugdyta 3,9 ha ąžuolo jaunuolynų.

Angelė Adomaitienė






Einiaus Plonio nuotraukos

Urėdijų reforma: 26 padaliniai su filialo statusu

Mažeikių urėdija paskelbė 2017-07-25 22:13   [ atnaujinta 2017-07-25 22:13 ]

Seimui patvirtinus ir Lietuvos prezidentei pasirašius daug aštrių diskusijų sukėlusias Miškų įstatymo pataisas, leidžiančias Vyriausybei imtis urėdijų reformos, miškininkams ir kitiems šios sistemos darbuotojams kyla daug klausimų, kaip realiai pertvarka vyks ir kas šiuo metu daroma, kokia urėdijų bei jose dirbančių žmonių padėtis iki 2018 m. sausio 1 d., t. y. įstatymo įsigaliojimo. Būtent nuo šios datos valstybinių miškų valdymas bus patikėtas naujai  valstybės įmonei „Valstybinių miškų urėdija“ (VMU), kuri bus įsteigta konsoliduojant šiuo metu veikiančių 42 miškų urėdijų, Valstybinio miškotvarkos instituto ir Generalinės miškų urėdijos (GMU) funkcijas.

 Į dalį su reforma susijusių klausimų portalui www.miskininkas.eu atsakė Aplinkos ministerijos  Gamtos apsaugos ir miškų departamento direktorius Donatas Dudutis. Jis pažymėjo, kad situacija dabar gali būti viena, o po dienos kitos ir šiek tiek keistis, nes dėl pertvarkos eigos dar vyksta svarstymai.

„Situacija šiandien gali būti viena, o rytoj – koreguotis, nes dar vyksta svarstymai. Kaip žinote,  šiemet sausio mėnesį aplinkos ministro įsakymu buvo sudaryta darbo grupė naujos įmonės funkcijų ir struktūros klausimams spręsti. Joje yra tik vienas ne miškininkystės specialistas  –  darbo grupės vadovas viceministras Martynas Norbutas, o visi kiti miškininkai: iš AM Gamtos apsaugos ir miškų departamento jai priklausau aš, Miškų plėtros skyriaus vedėjas Nerijus Kupstaitis ir grupei   sekretoriaujanti kolegė, taip pat į ją įeina GMU, Valstybinės miškų tarnybos, Valstybinio miškotvarkos instituto vadovai bei du girininkai – girininkų bendrijos vadovai. Papildomai į darbo grupę pagal svarstomų klausimų specifiką iš miškų urėdijų kviečiame atitinkamus specialistus“, –   paaiškino D. Dudutis.

– Ką po Miškų įstatymo pakeitimų priėmimo jau pavyko apsvarstyti?

– Pavyzdžiui, liepos 19 dieną vyko posėdis dėl medienos ruošos centralizavimo regioninio padalinio lygmenyje, kitą savaitę numatoma aptarti medelynų priežiūros ir tolesnės veiklos būdus bei pan. Konkretiems klausimams aptarti kviečiami ekspertai ir urėdijų specialistai, nes iškart nagrinėti visą pertvarkos paketą tiesiog neracionalu.

Liepos 19-ąją  taip pat svarstyta, kiek iš urėdijų bus suformuota VMU regioninių  padalinių. Po keleto mėnesių intensyvaus svarstymo pagal galutinį darbo grupės sprendimą jų turėtų likti 26, taip pat  numatyta, kurios urėdijos ir su kuriomis turėtų jungtis į regioninius padalinius, kokios iš viso nesijungs bei kt.

Nutarta, kad padaliniai turės VMU filialo statusą – savo atskirą sąskaitą, savo teises ir pareigas, kiek jiems bus deleguojama pirkimų bei pan. Tad dalis prekių ir paslaugų viešųjų pirkimų, iš jų  vietos rangos darbų konkursai vyks regiono lygmenyje, nes tą daryti iš vieno centro būtų neracionalu ir pernelyg sudėtinga.

Vis dėlto ten, kur kirtimai vyktų su stambiąja technika – galingomis šiuolaikinėmis kirtimo mašinomis, manome, kad juos tikslinga centralizuoti, nes tokie rangovai yra mobilūs, nėra pririšti prie vienos vietos, dirba visoje Lietuvoje, nėra jautrūs ir socialiniu požiūriu. Yra urėdijų, kurios tokios technikos taip pat turi, tad ją vienos įmonės viduje bus galima naudoti efektyviau bei nukreipti ten, kur būtiniausiai reikia.

– Ar jau aišku, pagal kokius kriterijus iš dabartinių urėdijų bus formuojami 26 regioniniai padaliniai, kas nulems, kurios urėdijos ar jų plotų dalis bus jungiama prie išliekančiųjų?

   – Siūlymus dėl regioninių padalinių skaičiaus, jų vidinės struktūros, funkcijų bei girininkijų funkcijų darbo grupė visiems urėdijų atstovams planuoja pristatyti  liepos 28 dieną, o po to važiuosime į kiekvieną urėdiją ir apie tai aiškinsime jų darbuotojams.  Žinoma, toks pristatymas kiekvienoje įmonėje šiek tiek užtruks, nes bus pateikiami visi darbo grupės rezultatai.

Kokie kriterijai? Jie seniai žinomi ir dėl jų dviračio neišradinėjome. GMU sudaryta darbo grupė dėl miškų urėdijų veiklos optimizavimo ir jų optimalaus skaičiaus dar 2016 m. savo išvadoje pateikė aiškius kriterijus, kuriuos AM darbo grupė patvirtino kaip pagrindą ir priėmė  sprendimus dėl būsimos filialų schemos.

Esminiai kriterijai: pirma – valdomas valstybinės reikšmės miškų plotas ne mažesnis kaip 25 tūkst. ha, antra – metinės kirtimo apimtys ne mažesnės kaip 100 tūkst. kubinių metrų . Tai esminiai kriterijai, kuriais vadovaujantis vyks jungimo procesas. Kurią urėdiją prie kurios jungti, taip pat lems papildomi kriterijai: kurios įmonės didesnis nuosavas kapitalas, didesnės kirtimo apimtys ir jų plotai, o esant šitiems dalykams beveik lygiems, bus žiūrima, kuris filialo administracinis centras yra patogesnis logistiniu požiūriu, paties pastato tinkamumas ir kt. Parengta schema bus pateikta aplinkos ministrui ir taps gairėmis optimizuojant padalinių skaičių. Iki 2018 m. sausio 1 d. veiks dar visos  42 urėdijos, o per kitus metus jau vienos įmonės viduje turi išsikristalizuoti galutinė struktūra.

– Kaip veiks miškų urėdijos iki jų sujungimo ir kaip į naują struktūrą bus integruota GMU, kas vykdys jos funkcijas?   

 – Visą veiklą, kurią urėdijos vykdė iki šiol, pagal tokį pat statusą vykdys iki 2017 m. gruodžio 31 d., t. y. jos bus juridiniai asmenys ir veiks, kaip veikė. Nuo 2018 m. sausio 1 d. urėdijos praras juridinio asmens teises ir taps 42 filialais, kurie iki 2019 m. sausio 1 d.  jau vienos  įmonės VMU viduje turės būti apjungti.

GMU likviduojama –  realiai šios biudžetinės įstaigos likvidavimas užims kokius 4–5 mėnesius ar  pusmetį. Tam bus paskirtas likvidatorius, pasamdyta buhalterė ir pan. Tai  jau daugiau techniniai juridiniai reikalai. Tačiau didžioji dalis GMU funkcijų atiteks valstybės įmonei VMU,  o jas vykdantis personalas, logiškai mąstant, turės galimybę pereiti dirbti į naujos įmonės centrinę administraciją. Tokia rotacija paprastesnė, nes GMU specialistai – ne valstybės tarnautojai, o skyrių vadovai ir pan., su kuriais gali būti pasirašytos darbo sutartys.

– Vaizdžiai tariant, naujoji VMU švelniai praris GMU?

 – Keliolika ar daugiau žmonių iš GMU, taip pat dalis Miškotvarkos instituto personalo turėtų  atsidurti VMU. Manome, kad kitą savaitę bus tikslesni atsakymai – darbo grupė spręs, kiek turėtų būti žmonių miškotvarkos padalinyje ir kiek centriniame aparate.

– Buvo aiškinama, kad naujoje valdančioje miškų įmonėje dirbs apie 200 žmonių ir ji įsikurs ne Vilniuje, o kažkuriame iš regionų. Ar taip manoma ir dabar?

– Kiek žmonių dirbs miškotvarkos padalinyje ir kiek iš viso centriniame administraciniame aparate, greičiausiai paaiškės kitą savaitę, be to, dalis specialistų į VMU  turėtų ateiti ir iš miškų urėdijų. Būtent toms funkcijoms, kurios bus centralizuojamos –  pirkimų, darbo organizavimo, medienos pardavimo ir pan. –  joms vykdyti bus kviečiami specialistai iš dabartinių urėdijų.

Kiek konkrečiai?  Pirminiame projekte buvo aptarta, kiek tų  funkcijų turėtų būti centralizuota, bet gyvenimas įnešė kai kurių korekcijų  ir parodė, kad, matyt, nemaža dalis veiklos liks filialuose. Tad tikėtina, kad ir pats centras nebus tokio dydžio, kaip planuota, o gerokai  mažesnis, atitinkamai ir daugiau žmonių liks regionuose. Be to,  iš pradžių, bent per pirmuosius kalendorinius metus, visus žmones sutraukti į vieną vietą fiziškai neįmanoma.  Kūrimosi realybė tokia, kad iš pradžių kai kurie padaliniai bus net nutolę, kol atsiras vieta, į kurią ateityje galės įsikelti visi.

– O kaip vyks žmonių atleidimas?

– Galiu pasakyti, kad atleidimo lapelių nebus – tai turėtų paaiškėti per dvi artimiausias savaites, kad lapelių, kaip tokių, žmonėms įteikti nereikės. Tiesiog tai būtų įvertinta kaip darbo sąlygų pasikeitimas, o su jų pasikeitimu  darbuotojai bus supažindinami pasirašytinai. Pavyzdžiui,  darbovietė buvo Švenčionėlių miškų urėdija, o dabar ji vadinsis VMU filialas. Mūsų tikslas, kad, išskyrus įmonių (urėdijų) vadovus, į naują struktūrą pereitų visi specialistai – nuo vyr. miškininko iki miško inžinieriaus ar darbininko. O urėdams, deja, tokia tvarka negali būti taikoma, nes jo darbo vieta pasikeičia – jis buvo valstybės įmonės vadovas, kurios po reformos nelieka, tuo tarpu vyr. miškininko ar girininko darbo vieta nesikeičia ir pareigos išlieka identiškos.

– Kaip bus skiriami filialų vadovai, ar į juos galės pretenduoti urėdai, ypač ne taip seniai laimėję šių pareigybių konkursus?

– Numatoma, kad filialų vadovai bus parenkami konkurso būdu, o visi kiti darbuotojai priimami pagal darbo sutartis. Įstatymas nedraudžia filialų vadovų pareigybėms skelbti konkursus, beje, juose  galės dalyvauti ir dabartiniai urėdai. Suprantu, kad tai psichologiškai nėra lengva, ypač laimėjusiems konkursus vėl rungtis pagal vienodas sąlygas su kitais. Vis dėlto padaryti, kad būtų  užtikrintas skaidrumas ir kartu visi būtų laimingi, deja, nepavyks.

– Kaip bus parenkami specialistai į VMU ?

– Tai dabar svarstome, bet šis klausimas dvilypis, t. y. ar tas, kuris yra geriausias, sutiks persikelti.    Matyt, bus problemų ne kaip pasirinkti geriausius specialistus, o kaip juos pritraukti, nes jei jis ir jo šeima iki šiol turėjo stabilią gyvenamąją vietą, gali nepakakti entuziazmo išvažiuoti į kitą Lietuvos vietą. Įstatymas nereikalauja  specialistų pareigybėms skelbti konkursų, tad įmonės vadovybė spręs, kokiu būdu ir pagal kokius kriterijus juos pasirinkti.

– VMU vadovo pareigos ir galios ypatingos, kaip jis bus skiriamas?

Šis vadovas, aišku, bus skiriamas tik konkurso būdu. Tiek vadovybės, tiek VMU valdybos skyrimą  apibrėžia įstatymas, viskas yra reglamentuota, kaip tai padaryti. Faktas, kad vadovas ateis konkurso keliu, o daugiau nei pusė valdybos narių turės būti nepriklausomi, atstovaujantys visuomenės interesams. Kiek bus VMU valdyboje  žmonių, dar nenutarta, bet nelyginis skaičius –  galbūt 7 ar 9 asmenys. Kai kurie valdybos nariai bus deleguoti privaloma tvarka – darbuotojų profsąjungos atstovas, steigėjo atstovas, logiška, kad gali būti 5 nepriklausomi nariai, tokiu būdu iš viso – 9. Tai paaiškės iki metų pabaigos.

– Kokie veiksmai ir darbai dabar pirmutiniai?

– Veiksmų planas jau parengtas, bet dar derinamas su Ūkio ministerija ir kitomis institucijomis. Tikimės, kad gana greitai jis bus aprobuotas. Pirmiausia, aišku, turi būti Vyriausybės sutikimas reorganizuoti visas valstybės įmones į vieną, o toliau judės juridinės techninės procedūros. Tad  pirmas žingsnis  – Vyriausybės sutikimas vykdyti reorganizaciją, antras – steigėjo sprendimas dėl reorganizavimo sąlygų parengimo ir jų paskelbimo. Pastarosios bus parengtos per  protingą terminą ir įregistruotos juridinių asmenų registre, kad urėdijos įgytų reorganizuojamos įmonės statusą. Po to vyks inventorizacija ir kiti veiksmai.

Tikimės, kad per artimiausias savaites sulauksime atsakymo, kad darbo sutarčių keitimus galima pasirašyti nelaukiant šių metų pabaigos. Kai registre reorganizuojamos įmonės įgaus tokį statusą, formaliai jau bus galima informuoti žmonės ir pasirašyti darbo sąlygų pakeitimus. Žmogui tai bus šimtaprocentinė garantija, kad jo darbo vieta nuo 2018 m. sausio 1 d. neišnyksta ir labai sumažins psichologinę įtampą. Manau, yra techninės galimybės spalio pirmosiomis dienomis ar rugsėjo pabaigoje tokį veiksmą padaryti.

– Istorija taps ir 16 dabartinių urėdijų bei jų administracijų…

– Esminis dalykas, kad nebūtų taip, jog, pavyzdžiui, jungiant Veisiejų urėdiją prie Druskininkų, pastarosios visas personalas išlieka, o prijungiamos atleidžiamas. To negali būti jokiu būdu. Iš tikro  visi turi pereiti į vieną filialą, o po to likti geriausi. Čia jau lems atrankos kriterijai, kurių sukūrimas irgi, manau, mūsų darbo grupės užduotis, nes jie turi būti labai aiškūs, konkretūs ir pačių žmonių aprobuoti. Sutinku, kad gali likti ir kažkiek subjektyvumo. Tiesa, dalį kriterijų reglamentuoja Darbo kodeksas, kas turi pirmenybę ir pan., bet bus atvejų, kai, pavyzdžiui, reikės iš dviejų pretendentų pasirinkti vyr. miškininką, kurie vienodo amžiaus ir tarnybinis statusas identiškas. Tuomet  reikės atsižvelgti į išsilavinimą, darbo patirtį, kitas savybes. Natūralu, kad pretendentus rinksis ir filialo vadovas, bet, mano įsitikinimu, tai turi būti ne vien jo asmeninis sprendimas. Pagaliau ir pačiam žmogui teks paaiškinti, kodėl vienas lieka, kitas ne  –  kriterijai turės būti aiškiai suvokiami.

– Daug kalbėta ir kritikos išsakyta dėl urėdijų buhalterijų, pernelyg didelio finansus tvarkančių žmonių skaičiaus, ar liks buhalterių reorganizuotuose filialuose?

 Pirminiame  etape, be jokios abejonės, lieka visi buhalteriai, tačiau 2019 m. sausio 1 d., tikėtina, kad filialui turėtų pakakti vieno buhalterio. Bet iki 2018 m. vidurio, matyt, to darbo užteks visiems, nes reikės pateikti kalendorinių metų buhalterines atskaitas ir balansus. Per antrąjį pusmetį, manau, išsigryninimas turės įvykti ir paaiškėti, koks žmogus reikalingas. Rinkoje jaučiamas buhalterių  trūkumas, tad atleistieji darbą, tikiu, ras.

– Sugrįžkime prie pagrindinių funkcijų – medienos ruošos ir jos pardavimo. Kaip tai bus organizuota?

– Jau apsvarstyta, kaip atskirti miško ruošą nuo girininkijos ir centralizuoti regioninio padalinio, t. y.  miškų urėdijos lygmenyje. Tai jau veikiantis modelis 11-oje dabartinių urėdijų, o likusiose miško ruoša užsiima girininkijos. Po diskusijų priimtas sprendimas ruošą centralizuoti regiono lygyje, nes tai gerokai efektyviau, be to, atlaisvina girininkijų darbuotojų rankas užsiimti tuo, kam jie iš tikrųjų skirti, t. y. miškininkyste. Jei perteklinių darbo rankų girininkijose kažkiek ir atsiras, tikėtina, kad tie patys žmonės ateis į regioninius medienos ruošos padalinius, kurių irgi bus 26.

– Miškininkai klausia, ar bus atiduota medienos ruoša rangai, ar tai bus urėdijų veiklos sritis?

 – Pirminiame etape, t. y. per artimiausius metus, sistema turėtų išlikti panaši, kokia yra šiandien, nes čia kažkokių drastiškų ir kardinalių žingsnių nepadarysi, nes rinka yra gana inertiška. Noras natūralus – efektyvinti, bet skirtumai tarp urėdijų labai dideli, yra keletas, kur medienos ruoša visiškai atiduota privatininkams, t.y. viskas vykdoma tik per rangovus, tačiau yra tokių, kurios pačios tai daro, o daugumoje – miško ruoša kombinuota. Vienareikšmiškai sutarta, kad ją reikia centralizuoti, kas garantuoja ir manevro laisvę nusiunčiant techniką į ten, kur reikia, pvz., škvalo atveju arba kai trūksta rangovų. Tad proporcijos tarp rangos ir ne rangos vienos įmonės viduje iš principo, matyt, mažai keistųsi, o toliau reikės atsižvelgti į realią rinkos situaciją.

Yra prieštaringų nuomonių: vieni teigia, kad galima daugiau naudotis rangos paslaugomis, bet kai kuriuose  regionuose tai problema, nes nėra kam dirbti. Atsakyti vienareikšmiškai, kad pasirinksime vieną kurią kryptį, negalime, sprendimai turės būti priimami VMU pagal situaciją ir rinkos pokyčius.

– Įstatymas nustatė, kad didmeninė prekyba valstybiniuose miškuose pagaminta žaliavine mediena ir kirtimo liekanomis vyks per elektroninę medienos pardavimo sistemą organizuojant aukcionus, o mažmeninėje prekyboje bus galima parduoti iki 7 proc. metinės pagrindinių miško kirtimų normos ir miško tarpinio naudojimo apimties. Kaip realiai tai  vyks?

 – Dėl medienos pardavimo turės būti padaryti pakeitimai Prekybos mediena taisyklėse. Manome, kad  pardavimai, ypač tos medienos, kuri yra paklausesnė konkrečiame regione, turėtų vykti regioniniu principu, tačiau dalis medienos, matyt, bus parduodama centralizuotuose aukcionuose. Kokiomis proporcijomis, šiuo metu dar negalima pasakyti, be to, rengiant minėtų prekybos taisyklių pataisas, susiduria  gamintojų ir pirkėjų konkuruojančios grupės. Manau, kad pakeitimai lengvai negims, nes  skirtingų asocijuotų struktūrų interesai irgi labai skirtingi, tačiau iki šiol pavykdavo rasti konsensusą, matyt, taip bus ir ateityje. Bet esminis ir pats svarbiausias  dalykas, kas įtvirtinta ir įstatyme, kad aukcione laimės tik aukščiausią kainą pasiūlęs pirkėjas. Nors prekyba mediena vyko  urėdijose, tačiau pati sistema buvo centralizuota,  t. y. elektroninė sistema veikė iš vieno taško, o ne iš 42-jų. Šis principas išlieka ir baimintis, kad aukcione nulems ne didžiausia kaina, o kiti kriterijai, tikrai neverta. Tik didžiausia kaina elektroninės sistemos aukcione bus galutinis taškas.

Lietuvoje aukšta medienos kaina buvo ne dėl valdymo sistemos, o dėl prekybos sistemos, kai pirkėjas buvo priverstas mokėti didžiausią kainą. Būtent elektroninė sistema tai laiduoja, o kainą nustato rinka ir pirkėjų konkurencija.

– Kaip vyks biokuro ruoša ir dalyvavimas biržos aukcionuose, ar tuo užsiims padaliniai, ar perims kažkas kitas?

– Didelių diskusijų dėl to nebuvo, bet galimybės taps gerokai didesnės, nes biokuro biržoje kuo stambesnis tiekėjas, tuo jis turi geresnes sąlygas sandoriams sudaryti. Iš esmės urėdijos yra smulkios biokuro tiekėjos, iš jų tik trys turi biomasės smulkinimo ir kitą specializuotą techniką. Nauja viena VMU įmonė biržoje taps rimtu žaidėju – praktiškai kaip potencialus tiekėjas pagal apimtis atsidurs vos ne pirmoje vietoje. Kartu atsiras ir didesnis lankstumas, nes su didesnėmis biokuro apimtimis dėl jo tiekimo galima rungtis bet kur bei jį pristatyti iš artimiausio taško.

 

– Dėkojame už  išsamius atsakymus.

Parengė Angelė Adomaitienė

Skelbiamas aukcionas

Mažeikių urėdija paskelbė 2017-07-25 04:49   [ atnaujinta 2017-07-25 04:49 ]

VĮ Mažeikių miškų urėdija skelbia nereikalingo arba netinkamo (negalimo) naudoti  valstybės turto pardavimo aukcioną, kuris įvyks VĮ Mažeikių miškų urėdijoje (Senkelio g.14, Mažeikiai) 2017 m. rugpjūčio 8 d. 10.30 val. Neįvykus pirmam aukcionui, rugpjūčio 16 d. 10.30 val., tuo pačiu adresu vyks antrasis aukcionas. Aukciono dalyviai registruojami rengiamo aukciono dieną 10.00-10.20 val.

Juridiniai asmenys, ketinantys dalyvauti aukcione, privalo pateikti:

1. Registracijos pažymėjimo įmonės nustatyta tvarka patvirtintą nuorašą.

2. Įgaliojimą atstovauti įmonę aukcione.

Fiziniai asmenys, ketinantys dalyvauti aukcione, turi pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.

Aukciono dalyviai, norintys pirkti prekes, iki registracijos aukcione sumoka pavedimu į VĮ Mažeikių miškų urėdijos atsiskaitomąją sąskaitą 5 % numatomo pirkti turto vieneto pradinės kainos įnašą. Mokėjimo pavedime nurodyti: ''Pradinis įnašas už perkamą turtą (jį įvardijant)''. Įnašas aukciono laimėtojui įskaitomas apmokant už aukcione įsigytą prekę. Aukciono laimėtojui nesumokėjus už įsigytą prekę, įnašas negrąžinamas.

Už pradinį įnašą ir įsigytą turtą mokama pavedimu į VĮ Mažeikių miškų urėdijos sąskaitą LT 674010040700070195, AB DNB bankas, banko kodas 40100.

Dalyviai, norintys dalyvauti aukcione, turi turėti dokumentą, patvirtinantį, kad įsigytas dalyvio bilietas. Aukciono dalyvio bilieto kaina - 5,0 Eur. Žiūrovo bilieto kaina – 3,0 Eur. Aukciono dalyviui ir žiūrovui pinigai už bilietus negrąžinami.

Dalyvio/žiūrovo mokestis mokamas urėdijos kasoje grynais arba pavedimu į urėdijos sąskaitą iki aukciono pradžios.

Už nupirktą turtą sumokama  pavedimu per 5 darbo dienas po aukciono.

Parduodamo turto apžiūra vyks VĮ Mažeikių miškų urėdijoje (Sedos 51, Mažeikiai), 3 darbo dienos iki aukciono pradžios nuo 8 iki 10.00 val.

Informaciją aukciono klausimais teikia, MRPT padalinio viršininkas Artūras Raudonis, tel. 8443 72739, el. paštas arturas.raudonis@mazmu.lt, vyriausiasis inžinierius Juozas Kėsas, tel. Nr. 8443 98953, el. paštas juozas.kesas@mazmu.lt

Parduodama:

Eil.

Nr.

Inventorinis

Nr.

Pagaminimo metai

Pavadinimas

ir markė

Kiekis,

vnt.

Pradinė vieneto kaina,

 Eur (be PVM)

1.

142501

2012

Medvežė LOGSET 5F, valst. Nr. A428K

1

43400,0

2.

150209

2010

Miškovežinė priekaba 3 ašių, NARKO.S3HS11T

1

12200,0

 

1-10 of 208