Naujienos


Kas gresia įvykdžius valstybinių miškų valdymo reformą

Mažeikių urėdija paskelbė   [ atnaujinta ]

Kitoks žvilgsnis į ateities miškininkystę (interviu su A.Tebėra)

Einius Plonis paskelbė   [ atnaujino , Mažeikių urėdija ]

Politikams, miškininkams, mokslininkams aktyviai diskutuojant dėl LR Vyriausybės siūlomos  valstybinių miškų ūkio valdymo reformos modelio, dalis patyrusių miškininkystės specialistų tvirtina, kad vienos centrinės įmonės įsteigimas su jai pavaldžiais padaliniais be juridinio asmens statuso – ne panacėja.
Esą suvaldyti visą miškų ūkį iš vienos būstinės bus sunku, dėl biurokratinių derinimų gali strigti konkretūs darbai, be to, nuorodos iš viršaus ne kiekvienam regioniniam padaliniui gali būti priimtini. Tad laukiamas ekonominis efektas ir grąža valstybei galbūt net sumažėtų.
Buvęs ilgametis Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos vadovas dr. Albinas Tebėra pateikia  savo įžvalgas. Jis orientuojasi  į tris pagrindinius miškininkystės tikslus -  miško išteklių (ateities miškų) vertės didinimą, grąžos valstybei didinimą ir racionalų miškų naudojimą bei šių siekių įgyvendinimo būdus.

- Pokalbį pradėkime apie miškų išteklius ir jų naudojimą. Ar ateities kartos nepristigs šio gamtos turto ?
- Pagal miškų našumą pasaulyje įsitvirtinome 14, o Europoje – 10 vietoje. Šiuo metu Lietuvos miškai produkuoja 250 m3/ha  medienos. Palyginti su kaimynais, našesnius miškus turi tik vokiečiai. Latvijos miškų našumas nesiekia  200 m3/ha ir yra mažesnis negu Estijos.
Pagal miškų kirtimų intensyvumą Lietuva miškus naudoja labai saikingai. Lietuvoje kasmet kertama mažiau kaip 1,5 proc. nuo medienos išteklių,  t. y. beveik dvigubai mažiau nei kasmet užauga medienos. Mūsų kaimynų „apetitas“ didesnis, ypač Švedijos, Suomijos, kur miškų kirtimai perkopia  2-2,5 proc., latvių ir estų – artėja iki 2 proc. Lenkai ir vokiečiai miškus naudoja panašiai kaip mes.   
Dėl saikingų kirtimų ir gero ūkininkavimo Lietuvos miškininkai jau keletą dešimtmečių sparčiai didina išteklių vertę. Jeigu pokariu šalies miškuose turėjome 125 mln. m3 medienos, tai šiandien perkopėme 500 mln. m3. Lietuva pagal miško išteklių plėtrą šiuo metu užima trečiąją vietą Europoje. Dėl ateities nerimauti nėra pagrindo. Ateities kartos irgi turės gerus miškų išteklius ir dargi galės didinti jų naudojimo intensyvumą.
- Pasikalbėkime apie valstybinio miškų ūkio ekonomiką. Viešojoje erdvėje girdimi prieštaringi šalies miškininkystės veiklos efektyvumo vertinimo rezultatai. Vienos išvados byloja,  kad beviltiškai atsiliekame nuo kaimyninių šalių, o kitos teigia priešingai - esame bene lyderiai. Kuo tikėti ?
- Skirtingos išvados apie miško ūkio efektyvumą gaunamos tuomet, kai naudojami skirtingi vertinimo kriterijai. Jeigu ekspertai vadovaujasi, pavyzdžiui, gaunamo pelno, pelno mokesčių rodikliais ar kitais  duomenimis, kurie atspindi tik atskirus ekonominio efektyvumo fragmentus, ir dar  nenurodo įmonių veiklos ypatumų, tuomet galima gauti labai prieštaringus rezultatus.
Mano nuomone, valstybinio miško ūkio ekonominį efektyvumą reikėtų vertinti pagal du rodiklius – bendrąsias pajamas bei grąžą valstybei. Pastarąjį rodiklį sudaro visi sumokėti mokesčiai, sukurtos darbo vietos, investicijos į miškų infrastruktūrą, naudojamą visuomenės reikmėms ir kt.
Šiuo metu miškų urėdijų bendrosios pajamos – 158 mln. Eur/m., visi sumokėti mokesčiai, – 66 mln. Eur/m., sukurta 4000 darbo vietų, darbo užmokesčio fondas – 36 mln. Eur/m., visuomenės reikmėms įrengta rekreacinių objektų  už 1,1 mln. Eu/m. Štai dėl šių rezultatų reikia diskutuoti: Ar jie pakankami? Kokius reikia daryti sprendimus ir pertvarkos veiksmus, kad jie pagerėtų?
Lyginant skirtingų šalių miškininkystės ekonominį efektyvumą, verta vadovautis santykiniais ekonominiais rodikliais. Informatyvus rodiklis – pajamos  gaunamos iš vieno hektaro miško ploto. Tačiau ir šis rodiklis dar ne viską atspindi, nes miškų kirtimo intensyvumas, kaip jau minėjime, įvairiose šalyse labai skiriasi. Pajamas, gaunamas iš vieno hektaro miško ploto, padaliję iš miškų kirtimo intensyvumo, gauname objektyvų palyginamąjį miškų ekonomikos rodiklį, kuris pagal 2015 m. duomenis Lietuvoje buvo 110,9 Eur/ha.
Kaimyninės šalyse, kuriose valstybinius miškus valdo viena valstybinė įmonė ar akcinė bendrovė, šis rodiklis 25-30 proc. mažesnis: Latvijoje – 84,6 Eur/ha, Estijoje – 80,6 Eur/ha, Švedijoje – 87,1 Eur/ha. Reikia pažymėti, kad Latvijoje, skirtingai negu Lietuvoje,  į valstybinės miškų įmonės gautas pajamas įskaičiuotos lėšos, gautos ir iš durpynų, žvyro, smėlio išteklių naudojimo. Tai atmetus, apskaičiuotasis miškų ekonomikos rodiklis Latvijoje būtų dar mažesnis.  
- Ar tai reiškia, kad reformuoti valstybinį miškų ūkį pirmiausiai turėtų suskubti  mūsų kaimynai ?
- Palikime tai spręsti jiems patiems. Mums svarbu, kad yra neišnaudotų galimybių ir mūsų šalies miško ūkyje. Pirma - mūsų miškų išteklių vertė. Nors ji tikrai gera, bet  rezervų pagerinti miškų našumą ir jų įvairiapusę vertę dar yra. Antra – miškų ūkio ekonomika ir grąža valstybei.
Lyginant su kaimynais, atrodome neblogai, bet plėtoti ekonomiką irgi yra galimybių. Trečia – pasigirsta nemalonių signalų dėl miškininkystės sektoriaus veiklos skaidrumo.
Ypač įsiminė faktas, kuomet viešojoje erdvėje buvo komentuojama, kaip partijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovai bandė „parduoti“ Utenos miškų urėdijos vadovo postą už keliasdešimt tūkstančių eurų. Tik specialiųjų tarnybų pastangomis sustabdžius šį „sandorį“, konkurse antrąją vietą užėmusi Aurelija Jočienė tapo pirmąja miškų urėde ir per trumpą  laiką žymiai pagerino urėdijos veiklos efektyvumo rodiklius. Suprantama, tokie dalykai kaip „prekyba postais“ sukuria ir daugiau neskaidrios veiklos rizikų, kurias būtina užkardyti, kas šiuo atveju ir buvo padaryta.
- Labai panašūs tikslai formuluojami vyriausybės rengiamoje miško ūkio pertvarkos programoje...
- Taip, bet labai skiriasi mūsų požiūriai dėl šių tikslų įgyvendinimo priemonių. Man regisi, kad vyriausybės idėja steigti vieną miškų įmonę, reorganizuojant 42 miškų urėdijas, naudos neduotų. Miško ūkio valdymo centralizavimas ir monopolistinės įmonės įkūrimas sutrikdytų pakankamai stabiliai funkcionuojantį valstybinį miško ūkį ir neišvengiamai sukeltų neigiamų socialinių, ekonominių bei aplinkosauginių pasekmių.
Tai, visų pirma, būtų susiję su iniciatyvos, atsakomybės ir ekonominio efektyvumo paieškų sumažėjimu žemutinėse ir kartu pagrindinėse miško ūkio grandyse. Be to, tai silpnintų konkurenciją, sumažėtų bendrosios pajamos (mūsų vertinimais ne mažiau kaip 20 mln. Eur/m.) bei atitinkamai sumažėtų grąža valstybei, plėstųsi „šešėlinė“ ekonomika. Blogėtų miškų apsauga, padaugėtų ir miško pažaidų bei pagamintos miško produkcijos vagysčių.
Sumažinus darbuotojų skaičių, suprastėtų miškininkystės darbų kontrolė, neabejotinai pablogėtų ir jų kokybė bei gaminamos produkcijos apskaita. Nukentėtų ar bankrutuotų regionuose veikiančios smulkesnės privačios miško darbų įmonės, teikiančios miško želdinimo, medienos ruošos ir kitų darbų paslaugas miškų urėdijoms, taip pat kiltų problemų mažoms ir vidutinėms medienos apdirbimo įmonėms.
Šiuo metu, kai smulkios ir vidutinės įmonės šalies ekonomikoje turi didelę reikšmę, jas reikėtų puoselėti ir sudaryti palankesnes sąlygas jų veiklos plėtrai.
- Minėjote darbuotojų skaičiaus problemas, kurios, reikia pripažinti, vertinamos nevienareikšmiai. Štai rengiamoje vyriausybės programoje miškininkystės sektoriuje dirbančiųjų skaičiaus mažinimas teikiamas kaip viena iš svarbiausių pertvarkos priemonių.
- Nevienareikšmiai vertinimai apie miško ūkyje dirbančiųjų skaičių atsiranda tuomet, kai ekspertai lygina įvairiose šalyse skirtingas darbuotojų grupes, nenurodydami jų vykdomų funkcijų. Objektyvesnė informacija gaunama lyginant bendrą visų miškininkystėje dirbančių darbuotojų skaičių.
Pažvelkime į statistinius duomenis. Šiuo metu Slovakijoje, Danijoje,  Lenkijoje, Jungtinėje Karalystėje 1000 ha miškų plotui tenka 7-10 miškininkystės darbuotojų, Latvijoje, Čekijoje, Olandijoje, Austrijoje, Kroatijoje – 5-6,  Lietuvoje, Šveicarijoje, Airijoje, Vokietijoje – 4 darbuotojai. Yra šalių, kuriose miškininkų dirba daug mažiau, pavyzdžiui, Brazilijoje, Suomijoje, Argentinoje, Norvegijoje, Rusijoje, kur 1000 ha miškų tenka 1 ir mažiau darbuotojų, tačiau dideliuose šių šalių miškų plotuose iš viso nevykdoma miškininkystės veikla. Taigi, kitų šalių patirtis byloja, kad Lietuvos miško ūkyje dirbančiųjų skaičius neatrodo perteklinis.
- Kritiškai vertinate rengiamą miško ūkio pertvarkos programą, tačiau kartu minėjote ūkinės veiklos efektyvumo rezervus. Kokias priemones siūlote  miško ūkio valdymo tobulinimui ?
- Klausimas dėl kurio „verda“ didžiausios diskusijos – racionalus miškų urėdijų skaičius. Jau minėjau apie miško ūkio sistemos monopolizavimo keliamas grėsmes. Tyrimais nustatėme, kad racionaliausias miškų urėdijos valdomas miškų plotas – 25-35 tūkst. ha. Tačiau ne tiek svarbu „kėdžių stumdymas“, o labai aktualu, kad šios įmonės turėtų juridinio asmens statusą, nes jis suteikia ne tik laisvę priimti sprendimus, bet didelę atsakomybę už veiklos rezultatus.
Manau, kad yra daug svarbesnių darbų. Strateginiame miško ūkio valdymo lygmenyje reikia, netgi griežčiau pasakysiu, būtina atlikti vieną labai svarbų darbą: miškų urėdijoms suformuluoti aiškius veiklos uždavinius ir nustatyti jų vykdymo vertinimo ir vadovų atestavimo tvarką.
Kokie turėtų būti formuluojami uždaviniai ? 1) Didinti miško išteklių (ateities miškų) vertę, 2) Didinti grąžą valstybei, 3) Racionaliai naudoti užaugintus miškus ir didinti pajamas. Šių uždavinių įgyvendinimo vertinimui esame parengę ir kriterijus, ir normatyvus. Juos bereikia imti ir pradėti naudoti.
Kas penkeri metai turėtų būti atliekamas kiekvienos miškų urėdijos veiklos atestavimas. Tuo atveju, kai visi trys rodikliai byloja apie pozityvią urėdijos veiklą – darbo sutartys su jų vadovais tęsiamos, o priešingu atveju – darbo sutartis su urėdu nutrūksta ir skelbiamas konkursas šioms pareigoms užimti. Gal kai kam tokia priemonė atrodo grėsmingai, bet supraskime – privačiame versle įmonės direktorius atestuojamas nuolat ir nieko blogo neįvyksta.
Įgyvendinus miškų urėdijų veiklos vertinimo ir urėdų atestavimo sistemą, didėtų urėdijų vadovų bei specialistų motyvacija ir atsakomybė gerinti miškininkystės veiklos efektyvumą, būtų mažiau galimybių suinteresuotoms grupėms savanaudiškai įtakoti urėdijų vadovų skyrimą, išnyktų rizikos korupcijos egzistavimui.
- Tikrai keista, kad valstybė iki šiol to nedarė. Girdime tik priekaištus, kad kai kurie urėdai per ilgai dirba, bet negirdime net užuominos apie jų darbo rezultatus.
Na, o ką siūlytumėte naujo nuveikti ūkiniame lygmenyje?

- Tai plati tema. Trumpai paminėsiu spręstinus dalykus, kuriuose slypi neišnaudoti miško ūkio efektyvumo rezervai – pajamų didinimas.
Medynų tūrio prieaugio ir jo naudojimo balansas. Kasmet Lietuvoje pūva 3-4 mln. m3 medienos ir dar apie 4 mln. m3 menkavertės fitomasės. Racionaliau naudojant miškų išteklius vien valstybiniuose miškuose kasmet galima papildomai pagaminti 0,5 mln. m3 apvaliosios medienos gaminių ir 20-25 mln. Eur/m. padidinti pajamas.
Racionalesnis kertamų medynų naudojimas. Optimaliau sortimentuojant stiebus ir tikslinant medienos gaminių klasifikavimą galima iki 10-12 mln. Eur./m. padidinti pajamas.
Vieningo apvaliosios medienos gaminių aukciono su įdiegtu prekybos procesų optimizavimo modeliu organizavimas. Taikant tokią elektroninę prekybos sistemą vien dėl logistikos kaštų sumažinimo miškų urėdijų pajamos padidėtų apie  2-3 mln. Eur./m. 
Medynų produktyvumo didinimas, organizuojant sklypinę miškotvarką ir diegiant medynų auginimo stebėsenos sistemą bei naujas aukštos kokybės medienos išauginimo technologijas. Įgyvendinus šią priemonę miškų našumą galima padidinti 15-20 proc., o jų vertę dar daugiau.
Miško ūkio veiklos kaštus galima sumažinti irgi įvairiomis priemonėmis: parengus ir įdiegus modernią miškininkystės veiklos informacinę sistemą; optimizuojant miško darbų technologijų naudojimą; „išgyvendinant“ neracionalias veiklas; tobulinant viešųjų pirkimų organizavimą.
Visoms šioms priemonėms įgyvendinti arba jau yra parengtos reikiamos prielaidos, arba dar reikia atlikti kai kuriuos organizacinius darbus.
Atskirai reikia paminėti dar vieną dalyką – ES programų lėšas. 2015 m. miškų urėdijos miškininkystės reikmėms panaudojo tik 0,5 mln. Eur šių lėšų, kai kiti paramos gavėjai – net 77 mln. Eur. Taigi, čia irgi nemenkas rezervas valstybinio miško ūkio efektyvumui gerinti.
- Pagal tai, ką pasakėte – nereikia „forsuoti“ valstybinio miško ūkio valdymo reformų, o nuosekliai vykdyti Jūsų išvardintas miškininkystės veiklos tobulinimo priemones.
- Labai tikiuosi, kad Jūsų išvadai pritars ir šalies miškininkai, ir vyriausybės vadovai.
- Dėkoju už pokalbį ir Jūsų optimizmą.

Angelė Adomaitienė

K.Navickas: taikau sau maksimalius skaidrumo standartus

Mažeikių urėdija paskelbė 2017-02-17 04:04   [ atnaujinta 2017-02-17 04:04 ]

Siekdamas išvengti galimų spekuliacijų dėl viešųjų ir privačių interesų derinimo, jaučiu pareigą viešai deklaruoti, kad mano giminaitis – pusbrolis Mindaugas Kasmauskis – yra medienos perdirbimo įmonės „Likmerė“ vadovas. Kreipęsis į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją (VTEK), gavau atsakymą, kad pagal Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas, pusbrolis nėra artimas asmuo ir vien tik dėl giminystės ryšio, interesų konfliktas kilti negali.

Nors pagal VTEK aiškinimą, šių giminystės ryšių deklaruoti neprivalu, manau, kad skaidrumo standartai yra aukštesni negu tai reglamentuoja įstatymas.

Vykdant valstybinių miškų ūkio valdymo reformą bus priimti valstybei itin svarbūs sprendimai, todėl visus, kurie aktyviai pasisako už ar prieš pertvarką, ir tuos, kuriems ši reforma turės įtakos, kviečiu taip pat deklaruoti visus viešai žinotinus interesus.
 
Aplinkos ministras Kęstutis Navickas


Redakcijos paštas. Urėdo nuomonė apie jubiliejinį „konsolidavimą“

Mažeikių urėdija paskelbė 2017-02-17 04:02   [ atnaujinta 2017-02-17 04:02 ]

Siūlome VĮ Zarasų miškų urėdijos urėdo, Magadano tremtinio Rimanto Jurevičiaus nuomonę apie galimą miškininkų šimtametės istorijos pabaigą. (Kalba netaisyta)

100 metų istorijos likvidavimas (konsolidavimas)

2018 metais minėsime Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį. Šventinės kalbos, sveikinimai, paminklų atidengimas, apdovanojimų įteikimas. Lietuvos miškininkai tais metais turbūt minės savo šimtametės istorijos pabaigą.

1918 m. vasario mėn. 16 d. paskelbus Lietuvos Valstybės atkūrimą, buvo sudaryta laikinoji Lietuvos Vyriausybė, įkurtos ministerijos ir 1918 m. lapkričio mėn. 17 d. prie Žemės ūkio ir valstybės turtų ministerijos buvo įkurtas Miškų skyrius, o gruodžio 5 d. skyrius pavadintas Miškų departamentu. Tą pačią dieną buvo išleistas „Laikinosios vyriausybės miškų naikinimui sustabdyti įsakymas“. 1919 m. liepos 26 d. paskelbtas „Įsakymas apie privačių miškų valstybės priežiūrą“. 1920 m. rugpjūčio 18 d. Steigiamasis Seimas išleido „Žemės reformos įvedamąjį įstatymą miškams, pelkėms, vandenims ir privilegijuotai įgytoms žemėms nusavinti“, o spalio 22 d. buvo paskelbtas Žemės ūkio ir valstybės turtų ministerijos įsakymas „Miškų perėmimo klausimu“. Nenagrinėsiu priimtų įstatymų svarbos tuometei jaunai Lietuvos valstybei. Pabandysiu trumpai įvertinti kas nuveikta miškininkystės labui Zarasų krašte per visą šimtą metų.

1920 m. Zarasuose buvo įsteigta Ežerėnų (vėliau Zarasų) urėdija. Urėdijos trumpa charakteristika pateikiama „Mūsų girių“ (1939 m.Nr.3) straipsnyje „Zarasų urėdijos miškai ir jų želdymas“. Straipsnyje teigiama, kad urėdijos plotas 19628 ha, iš kurių miško plotas 17478 ha ir ne miško plotai (dirvos vandenys, pievos, keliai) – 2150 ha. Miškai suskirstyti į 7 girininkijas ir 43 eiguvas. Pagal 1934 m. duomenis , Lietuvos miškingumas buvo 16 proc., o Zarasų apskrities tik 14 proc.

Per šimtmetį keitėsi urėdijos pavadinimai, pavaldumas. Paskutinis pakeitimas – 1990 m. birželio 29 d. Miškų ministerijos įsakymu Nr. 57 Zarasų miškų ūkis pavadintas Zarasų miškų urėdija. Kas pasikeitė per visą urėdijos gyvavimo laikotarpį? Taip, keitėsi darbuotojai, viena miškininkų karta keitė kitą. Taip, keitėsi miškai, augo teritorijos miškingumas, šiuo metu Lietuvos vidurkis –33,3 proc., tuo tarpu Zarasų jau– 37,2 proc. Ir tai visų laikų, visų Lietuvos miškininkų, visų Lietuvos piliečių nuopelnas, kad miškų gausėjo. Tai ne riba, įveisiant naujus miškų plotus, vykdant ąžuolynų atkūrimo programą, Lietuvos turtas tik didės, jeigu...

Kas prisiims atsakomybę už būsimos reformos padarinius, pasekmes. Kas išdrįs sunaikinti tvarkingai, pelningai dirbančią sistemą. Ir ne urėduose esmė, juos galima sėkmingai pašalinti, atleisti, galų gale ir patys išeis.

Prieš 40 metų gavau pirmąją darbo knygelę su Zarasų miškų ūkio antspaudu. Per tą laikotarpį dirbau tik dvejose darbovietėse miškininku: eiguliu, techniku, girininku ir urėdu. Kai 14-metis rinkausi specialybę a.a tėvelis Magadano kalinys, pasakė: sūnau, būk miškininku arba sodininku, nes Lietuvoje turi augti miškai ir žydėti sodai. Ir taip jau 40 metų vykdau šį įpareigojimą. Mes, miškininkai, dauguma mūsų esame politinių kalinių, tremtinių palikuonys, patys ragavę Sibiro universitetų. Mūsų specialybė specifinė, jos kitame darbe nepritaikysi, gal ir todėl nesiblaškome ir dešimtmečiais skaičiuojame savo darbo laiką. Ir nors dirbdami ypatingomis sąlygomis, nuolat reformuojami, savo darbą atliekame.

Straipsnis: čia

Marius Kavaliauskas: Ekspertų valstybinių įmonių reformai nereikia

Mažeikių urėdija paskelbė 2017-02-17 03:59   [ atnaujinta 2017-02-17 03:59 ]

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos organizuojamos valstybės įmonių valdymo reformos akiratyje atsidūrė ir valstybinės reikšmės miškus prižiūrinčios urėdijos. Urėdijose dirbantys miškininkai su nerimu laukia šių pertvarkų, nes reformos eiga su jais nėra aptariama.

Institucijos, organizuojančios šias pertvarkas, nepateikia oficialios informacijos, o viešojoje erdvėje sklandantys gandai valstybinio miškininkystės sektoriaus darbuotojams įneša sumaišties. Be to, nesuprantamas reformos tikslas.
Lietuva – viena miškingiausių ES

Šiuo metu šalies miškingumas siekia 33,4 proc. – daugiau nei ES vidurkis. Remiantis statistiniais duomenimis, miško plotas nuo 1991 m. iki 2015 m. Lietuvoje buvo padidintas 2350 km2. Tai beveik kaip 6 Vilniaus miesto dydžio plotai. Miškuose sukauptas medienos tūris šiuo metu siekia 529 mil. m3.

Nuo 1991 metų sukauptas medienos tūris padidėjo 209 mil. m3. Dėl tvaraus ir subalansuoto miško ūkio šis tūris užprogramuotai toliau didės, didindamas ir Lietuvos miškų vertę. Nors Lietuvos gyventojai nelabai palankiai vertina kirtimus, tačiau medienos užtikrintai kertama mažiau nei jos priauga.

Valstybės turto vertė auga


Šiuo metu skaičiuojama, kad Lietuvoje per metus užauga apie 18 mil. m3 medienos, o iškertame apie 10 mil. m3. Tai vienas didžiausių miško kirtimo intensyvumo rodiklių per pastaruosius metus, tačiau medienos naudojame ženkliai mažiau nei jos priauga. Likusi medienos dalis lieka gamtai, įgyvendinant aplinkosaugines idėjas. Ateities kartoms teks spręsti, kaip ją tikslingiau panaudoti.

Tokiu mažu medienos naudojimo intensyvumu mes įspūdingai atrodome tarp kaimyninių šalių, nekalbant apie šiaurės šalis. Aplinkosauginiai reikalavimai Lietuvos miškuose nuolatos griežtinami, o saugomos teritorijos miškuose plečiamos. Nors didelė dalis miškų priklauso saugomų teritorijų sistemai, tačiau nemaža saugomų miškų dalis nėra įtraukti į šią sistemą. Tai retųjų paukščių lizdavietės, aplink kurias išskiriamos mikrorezervacinės zonos, savanoriškai urėdijų prisiimti FSC miškų sertifikato aplinkosauginiai reikalavimai. Tarkime, išskiriant kertines miško buveines. Pusė Lietuvos miškų turi vienokios ar kitokios formos saugomos teritorijos režimą.

Miškininkystė – vienas didžiausių pelno mokesčio mokėtojų

Valstybinės reikšmės miškai sudaro apie pusę (1 mil. ha) šalies miškų. Juos prižiūrinčioms 42 valstybės įmonės miškų urėdijoms pavestos įvairios funkcijos – nuo miško sodmenų užauginimo, miško priežiūros gerinant būsimos medienos kokybę, iki medienos nukirtimo ir pardavimo.

Šios įmonės savo veiklą finansuoja už parduotą medieną gautomis lėšomis. Be to, į valstybės biudžetą sumoka milijonus eurų pelno. Urėdijos atlieka ir įvairias kitas funkcijas, kurios neduoda tiesioginių pajamų. Brangiai kainuoja priešgaisrinė miškų apsauga, miško kelių priežiūra, pažintinių takų, poilsio aikštelių įrengimas, nemokamas privataus miško savininkų konsultavimas, saugomų objektų priežiūra, šiukšlių miške rinkimas ir išvežimas, ir t.t.

Be visų įprastų valstybės įmonėms taikomų mokesčių, urėdijos tiesiai į valstybės biudžetą moka analogų mokesčių sistemoje neturintį 15 proc. mokestį nuo gautų pajamų už parduotą apvaliąją medieną, neįvertinant jos išlaidų.
Valstybės tikslai pasiekiami

Valstybės deleguotos funkcijos ir kelti ekonominiai, ekologiniai ir socialiniai tikslai bei uždaviniai per nepriklausomos Lietuvos istorijos laikotarpį buvo sėkmingai įgyvendinti ir iki šiol įgyvendinami. Urėdijų veikla pelninga, mokesčiai sumokami laiku, valstybės reikalavimai įvykdomi, miškai ir aplinkosauga klesti, visuomenė ir atsakingos institucijos veiklą stebi ir kontroliuoja.

Miško ūkio sistema subalansuota, veikia be didelių trikdžių. Skaidrumo tikslai įgyvendinti – metinės veiklos ir finansinės ataskaitos skelbiamos viešai, medienos pardavimas organizuojamas šiuolaikinės elektroninės sistemos pagalba, darbo veikla skaitmenizuota ir vis taikomi nauji sprendimai.

Miškininkų organizuojama revoliucinė valstybinio miško ūkio pertvarka neįtikina. Skuboti sprendimų rezultatai miške matysis po 50 ar 100 metų. Tai neskatina politikų prisiimti atsakomybės. Savaime aišku, valstybinio miško ūkio atstovai teigia, kad tobulėti reikia. Tačiau reikia pradėti nuo esminių valstybinį miško ūkį kamuojančių problemų – perdėtos biurokratijos ir teisinio reguliavimo mažinimo, atsakomybės didinimo, glaudesnio bendradarbiavimo su medienos pramone vystymo.
Siūloma reforma, kuriai nepasiruošta

Atkūrus Lietuvoje nepriklausomybę nuolatos diskutuojama apie valstybinės reikšmės miškų valdymo reformą. Buvo atlikta daugybė mokslinių studijų pateikiant įvairias rekomendacijas reformuoti. Tačiau pertvarka iki šiol neįgyvendinta – visos iniciatyvos nebuvo paremtos aiškiai apibrėžtais reformos tikslais. Koks esminis reformos tikslas ir laukiamas rezultatas?

Šiandieninės siūlomos miškų urėdijų pertvarkos situacija analogiška – neparuošta. Aplinkos ministras kelia reformos klausimą, visus valstybės tikslus įgyvendinančių urėdijų fone. Tačiau nepaaiškina reformos tikslo, įvertinant jos privalumus ir trūkumus, naudas ir nuostolius bei būsimus rezultatus ilgajame laikotarpyje.

Miškininkai nori modernaus valstybinio miško ūkio, ne mažinant etatus regionuose, o pasitelkus šiaurės ir vakarų valstybių pavyzdžius. Plėtoti papildomas pajamas generuojančias paslaugas, diversifikuojant veiklą, skatinant bendradarbiavimą su pramone, glaudžiau įsiliejant į privataus miško ūkio administravimą ir pan.

Taip būtų išlaikomos darbo vietos ir skatinama ekonominė plėtra, naudinga visam šalies ūkiui. Tokių tikslų įgyvendinimas liečia ne tik miško ūkį, bet visą Lietuvos viešojo administravimo sistemą.

Daktaras Marius Kavaliauskas yra Aleksandro Stulginskio universiteto Miškų ir ekologijos fakulteto lektorius

Straipsnis: čia

Prezidentė nepalaiko vienos įmonės idėjos

Mažeikių urėdija paskelbė 2017-02-13 22:03   [ atnaujinta 2017-02-13 22:05 ]

Politinis sprendimas – galinga jėga. Kai jį paskelbia ministras, mažiau kaip per metus galima įvykdyti reformą ir išardyti daugiau kaip prieš du dešimtmečius sukurtą ir ištobulintą sistemą, o vietoj jos įsteigti vieną įmonę. Maždaug taip atrodo radikali valstybinių miškų ūkio valdymo pertvarka, grindžiama Seimo dar nepriimtomis Miškų ūkio valdymo įstatymo pataisomis.

Procesams įjungtas kosminis greitis. 2016 metų gruodžio 4 dieną naujasis aplinkos ministras Kęstutis Navickas neformaliai užsimena apie ketinimus valstybinių keisti miškų valdymą, metų pabaigoje praneša apie planus stambinti urėdijas. Sausio 12 dieną spaudos konferencijoje pranešta apie priimtą sprendimą panaikinti visas 42 urėdijas ir Generalinę miškų urėdiją, o vietoj jų visų įsteigti vieną valstybės įmonę.

Vasario 3 dieną ministerija pateikia naujojo Miškų ūkio įstatymo projektą, kuriame nurodoma, jog valstybinius miškus valdys ir prižiūrės valstybės įmonė „Lietuvos valstybiniai miškai“. Jai turės būti perduotos visos kol kas urėdijoms pavestos funkcijos – kirtimas, medienos pardavimas ir kita komercinė veikla, atsodinimas, priežiūra, rekreacija, priešgaisrinė apsauga, miško keliukų tvarkymas ir pan.

Esama abejonių

Sausio 27 dieną aplinkos ministras tarsi pasitaria su Miško savininkų asociacijos, kitų giminingų organizacijų vadovais. Motyvuodamas politine valia, bando įrodyti reformos būtinybę ir po susitikimo pareiškia, jog „į miškininkų pastabas atsižvelgta“.

Miškininkai mano kitaip. Iškart po susitikimo su ministru jie surašo pareiškimą prieš keistoką valstybinių miškų valdymo pertvarkos projektą. „Visos trys miškininkų grupės, neišgirdusios argumentuoto tokios pertvarkos pagrindimo, pasisakė prieš“, – teigiama dokumente. Toliau dėstomas požiūris, jog valstybinių miškų valdymo perdavimas vienai įmonei nepasiteisino nei Latvijoje, nei Estijoje, nei Suomijoje, nei Švedijoje. Pateikiamas Latvijos pavyzdys, kai valstybinių miškų valdymą patikėjus vienai bendrovei, 2010 metais iš valstybės buvo atimtas FSC sertifikatas (jis užtikrina, kad sertifikuotas produktas yra pagamintas iš medienos, gautos iš miško, kuriame laikomasi tvarios plėtros principų – red.); miškuose įsivyravus verslininkų savivalei, kertama intensyviai, nesaugoma bioįvairovė. Monopolizavus medienos rinką, užsidarė visos mažosios lentpjūvės.

Lietuvos miškininkų bendruomenės atstovai siūlo nuosaikesnę valstybinių miškų valdymo pertvarką optimizuojant miškų urėdijų skaičių ir išsaugant jų ekonominį savarankiškumą. „Tai įgalins padidinti urėdijų veiklos efektyvumą, turto grąžą su minimaliomis socialinėmis pasekmėmis“, – konstatuojama pareiškime.

Susitikime dalyvavęs Lietuvos miškininkų sąjungos prezidentas, Aleksandro Stulginskio universiteto Miško ir ekologijos fakulteto dekanas dr. Edmundas Bartkevičius „Lietuvos žinioms“ kalbėjo: „Jau tapo tradicija, išrinkus naują Seimą arba pasikeitus Vyriausybei, prisiminti miško reformą. Ši istorija tęsiasi daug metų. Prie to grįžta ir naujasis Seimas bei Vyriausybė. Tokių veiklos organizavimo pavyzdžių, koks siūlomas, pasaulyje yra, tačiau Lietuvoje tam nepasirengta – ne laikas ir nėra priežasčių. Juk darant reformą, turėtų būti aiškiai išgryninami jos tikslai. Dabar niekas nepasako, dėl ko reikia sugriauti gerai veikiančią sistemą.“

Pasak jo, valstybinių miškų valdymo reforma tarsi siekiama skaidrinti valstybinių miškų valdymą, bet nepasakoma, kurioje srityje ji nėra skaidri. „Juk mūsų prekybos mediena taisyklės yra skaidriausios Europoje. Urėdijų mediena prekiaujama elektroniniuose aukcionuose anonimiškai, todėl pardavėjai ir pirkėjai negali bendrauti tiesiogiai ir susitarti dėl kainos. Laimi pasiūlęs aukščiausią kainą. Žmogaus veiksnio čia nėra. Kas dar galėtų būti skaidriau?“ – svarsto asociacijos vadovas ir sako neabejojąs, jog tokią radikalią reformą paskatino stambiųjų medienos perdirbėjų bei eksportuotojų lobistai, kuriuos tenkintų tiesioginiai susitarimai dėl jiems palankesnės medienos kainos, o urėdijos yra rakštis. Miško savininkai prognozuoja, jog tokiu atveju medienos kainos kris, didžiausius kiekius užsakys stambieji perdirbėjai, o smulkieji liks be žaliavos.

„Praėjusių metų urėdijų pelno rodikliai gerokai aukštesni negu kitų ūkio sektorių valstybės įmonių. Nepaisant to, ieškoma priežasčių sugriauti gerai veikiančią ir pasiteisinusią sistemą“, – sako E. Bartkevičius.

Valstybės vadovės Dalios Grybauskaitės pozicija irgi nuosaikesnė. „Tam, kad reikia urėdijas efektyvinti ir skaidrinti, prezidentė pritaria. Pagrindinės jos pastabos buvo išsakytos dėl vadovų kadencijų, tačiau ji nepritaria, kad valstybinius miškus valdytų viena įmonė, o dėl urėdijų stambinimo turėtų spręsti Vyriausybė“, – „Lietuvos žinioms“ komentavo prezidentės patarėja ekonomikos ir socialiniais klausimais Edita Kriščiūnienė.

Griauti – tai griauti

Aplinkos ministerijos specialistai veikia ryžtingai ir skubiai. Per kelias dienas, iki vasario 9-osios, sukurtas valstybinių miškų ūkio valdymo reformos planas.

„Atsižvelgus į tai, koks yra dabartinis Lietuvos valstybinių miškų turtas, finansinė grąža valstybei iš miškų ūkio turi būti didesnė“, – reformos tikslą „Lietuvos žinioms“ nurodė ministerijos atstovas Mindaugas Bajarūnas ir pabrėžė, jog lyginti skirtingų valstybės įmonių veiklą vien pagal pelningumo rodiklius yra netikslu ir nekorektiška.

Pasak jo, skaičiuojama, kad, pertvarkius valstybinių miškų ūkio valdymą ir suformavus iki šiol didžiausią valstybinių miškų ūkinį vienetą Lietuvoje, finansinė grąža valstybei bus maždaug ketvirtadaliu didesnė. Vienoje įmonėje centralizavus bendrąsias administracines funkcijas ir sumažinus teritorinių padalinių skaičių, kasmet būtų sutaupyta po 10 mln. eurų įmonės lėšų ir iki 3 mln. eurų valstybės biudžeto asognavimų.

Ministerijos parengtame plane numatyta, kad VĮ „Lietuvos valstybiniai miškai“ administracijoje, kuri įsikurs ne Vilniuje, dirbs apie 200 specialistų. Bendrovės valdybą sudarys 7 nariai, iš jų 4 – nepriklausomi. Ši valstybės įmonė turėtų 25 teritorinius padalinius, o pagrindiniai ūkiniai vienetai – 325 girininkijos. Numatyta, kad visuose teritoriniuose padaliniuose, įskaitant girininkijas, dirbs vidutiniškai po 50 specialistų, o miško darbuotojų – pagal poreikį.

Taip pat numatoma, kad, maždaug per pusę sumažinus darbuotojų skaičių (dabar urėdijose dirba apie 4 tūkst. žmonių) ir padarius efektyvesnį valstybinių miškų ūkio valdymą, atsiras galimybių smarkiai padidinti darbo užmokestį ir jį priartinti prie dvigubai didesnio užmokesčio Latvijoje.

Dar ne pabaiga

Aplinkos ministerijos parengtos Miškų ūkio įstatymo pataisos bus nagrinėjamos Seimo pavasario sesijoje. Tikimasi, kad jos bus priimtos balandį.

Alternatyvias pataisas, kuriose siūloma palikti sistemą su 42 urėdijomis ir Generaline miškų urėdija, yra pateikę Seimo nariai Juozas Olekas ir Rimantas Sinkevičius. Jie siūlo, kad strateginiams valstybinių miškų ūkio klausimams spręsti ir finansinės ekonominės veiklos tikslams nustatyti prie Generalinės miškų urėdijos būtų sudaromas nepriklausomas patariamasis organas, jo sudėtį, funkcijas ir veiklos reglamentą tvirtintų aplinkos ministras.

„Miško darbuotojai persigandę dėl perspektyvos, o pramonininkai džiūgauja, – sako Lietuvos miškininkų sąjungos prezidentas E. Bartkevičius. – Mūsų įsitikinimu, neteisinga taip skubotai, nenumačius pasekmių, sugriauti visą gerai veikiančią sistemą.“

Apie Aplinkos ministerijos sukurtą valstybinių miškų valdymo reformą bus diskutuojama šaukiamame neeiliniame miškininkų suvažiavime, kuris vyks vasario 25 dieną.


Straipsnis: čia

Miške kirvis – ne pagrindinė priemonė

Mažeikių urėdija paskelbė 2017-01-31 04:12   [ atnaujinta 2017-01-31 04:13 ]

Generalinė miškų urėdija (GMU) pranešė, kad valstybės įmonės miškų urėdijos viršijo 2016-iesiems užsibrėžtą pelno planą, nors ir buvo susiklosčiusios nepalankios aplinkybės. Visos 42 miškų urėdijos pernai dirbo pelningai. Konsoliduotas urėdijų grynasis pelnas pernai sudarė 7,3 mln. eurų, palyginti su 6,2 mln. eurų 2015-aisiais.

„Lietuvos žinios“, Kazimieras Šliužas, 2017 01 31

Valdymo koordinavimo centro duomenimis, miškininkystės sektoriaus normalizuoto grynojo pelno marža 2016 metais siekė 17,7 proc., 2015-aisiais - 16,7 procento. Energetikos sektoriuje šis rodiklis 2015 metais buvo 11,1 proc., susisiekimo - 4,6 procento.

Generalinis miškų urėdas dr. Rimantas Prūsaitis „Lietuvos žinioms“ pasakojo, jog pelno pavyko uždirbti, nors mediena ir toliau pigo. Vidutinė kubinio metro kaina smuktelėjo iki 38,1 euro nuo 2015 metais buvusių 38,6 euro ir 2014-aisiais - 43,8 euro. Urėdijos kasmet parduoda apie 3,7 mln. kubų medienos, tad pernai vien dėl nedidelio kainos smuktelėjimo urėdijos gavo 2 mln. eurų mažiau negu 2015-aisiais ir 21 mln. eurų mažiau, negu būtų medieną pardavusios 2014 metų kainomis.
Pernai didėjo išlaidos rangos paslaugoms ir beveik 7 proc. padidėjusioms algoms. Dabar vidutinis miškininkų specialistų bruto darbo užmokestis urėdijose siekia 950 eurų.

Urėdijoms skausmingas buvo vienos stambiausių medienos perdirbėjų, Giedriaus Kaminsko firmos UAB GKF, bankrotas. Ji po 100-150 tūkst. eurų liko skolinga Trakų, Druskininkų ir Varėnos urėdijoms, o iš viso 21 urėdijai už patiektą žaliavą nesumokėjo 1,05 mln. eurų. Tai sumažino pasiektą pelningumą 0,5 procento.

Nors ir pasitaikė nesėkmių, GMU vykdė 2016-iesiems užsibrėžtą valstybės įmonių miškų urėdijų ekonominio subalansavimo ir turto efektyvumo didinimo užduotį. Pasak dr. R. Prūsaičio, kainos smuktelėjimą pavyko kompensuoti 0,5 euro už kubinį metrą sumažinus medienos ruošimo savikainą - nuo 14,5 iki 14 eurų, o pelno iki apmokestinimo maržos ūgtelėjimas nuo 4,6 iki 5,6 proc. lėmė geresnį nei 2015-aisiais grynojo pelno rezultatą.

Svarbu kiekvienas darbas

Generalinis miškų urėdas tvirtino, jog sėkmingos veiklos pagrindas yra visų sektorių našumo gerinimas, racionalus darbų organizavimas, veiklos skaidrinimas, viešinimas ir panašūs dalykai. Finansinė nauda sunešama po kruopelytę. Antai 2015 – 2016  metais buvo 15 proc. sumažintas pagalbinis ūkis - atsisakyta dalies technikos kiemų, kontorų, nereikalingų patalpų, pastatų, inventoriaus, optimizuoti šildymo kaštai ir kt.. Dalis šio turto perduota Turto bankui, o paslaugos perkamos, užuot išlaikius savus miškininkystės ūkiui nebūdingus padalinius.

2017-aisiais siekiama kuo daugiau brangaus rankų darbo perkelti modernioms technologijoms. Kaip antai, įdiegtas fotogrametrinis apvaliosios medienos matavimo metodas.

2015 metais pirmą kartą pavyko pagerinti svarbų miškotvarkos rodiklį – likvidinės medienos tūrio išeigą per 251 kietmetrių iš hektaro.  Pasak generalinio urėdo, kirtimų prekinės medienos dalis pernai sudarė 75,3 proc. ir priartėjo prie 2016 m. miškininkų siektino normatyvinio 83,5 proc. rodiklio. Tai yra per 2 proc. daugiau nei 2015 metais. Kuo šis rodiklis didesnis, tuo mažesnė medienos dalis lieka miške po kirtimų. „Turint galvoje gamtos sąlygas, mūsiškis rodiklis yra išties aukštas“, - teigia dr. R. Prūsaitis. Šiemet planuojama jį padidinti iki 77-78 procentų.

Nors rodikliai ir gerėja, kuomet kalbama apie valstybės turtą, valstybinius miškus, Generalinė miškų urėdija jų netraktuoja kaip baigtinio pasiekimo. Svarbiausiu šių metų prioritetu išlieka miškų urėdijų veiklos efektyvumo ir grąžos valstybei didinimas.
2015 metais pirmą kartą atlikta valstybinių miškų medelynų peržiūra, nustatytos medelynų raidos perspektyvos - anot generalinio urėdo, medelynų pertvarką numatoma atlikti dviem etapais per aštuonerius metus - iki 2023 metų.


Kad ir koks būtų geras prekinės medienos gavimo rodiklis, tačiau padarinės medienos išeiga visada yra aukštesnė nei 82-85 procentai. Kertant medžius laksto skiedros, lieka viršūnių, šakų ir šaknų. Visa tai susmulkinama ir parduodama „Baltpool“ biržoje biokuro pirkėjams. Tai pigi žaliava, tačiau urėdijų sąskaitas papildo. Pasak dr. R. Prūsaičio, pernai GMU biokuro pardavė 63 proc. daugiau, o šiemet yra užsibrėžusi parduoti 20 tonų naftos ekvivalento (tne) biokuro.

„Baltpool“ Prekybos skyriaus vadovas Vaidotas Jonutis „Lietuvos žinioms“ teigė, jog pernai biržoje buvo parduota apie 400 tūkst. tne biokuro. Taigi, rinkos kainų amortizatoriumi laikomai GMU tektų apie 5 proc. pardavimo. „Tai nebūtų didžiausia tiekėja, bet tikrai bus pirmame dešimtuke ir darys didelę įtaką rinkai“, - teigė jis.

Praėjusių metų orai miškininkams nebuvo palankūs, bet, kaip sako dr. R. Prūsaitis, idealaus oro nebūna, todėl palankias dienas reikia gaudyti ir tuo naudotis. Kirsti mišką galima bet kokiu oru, bet kai jis nepalankus, tikra bėda yra medžius ištraukti iš kirtaviečių - ir technika kenčia, ir miško danga gadinama. Todėl į drėgną mišką ištraukimo technika ir nelenda.

Pasak jo, urėdijos, skirtingai nei privatūs savininkai, turi mažai galimybių kirsti tada, kai mediena brangesnė, nes reikia vykdyti skirtas kirtimo užduotis. „Pramonei medienos reikia nuolat, - aiškino GMU vadovas. - Kai užsakymų nėra, galime šiek tiek atsikvėpti, kad pelningiau galėtume parduoti vėliau.“ Per pirmąjį šių metų ketvirtį neparduoti tik 7 proc. medienos. Tai - apie 30 tūkst. kubinių metrų. Vadinasi, pramonei žaliavos užteko.

Miškų urėdijos yra valstybės įmonės, todėl turi pildyti biudžetą, ne tik siekti pelno. Įvairiems mokesčiams atitenka 43 proc. miškų urėdijų pajamų, arba 60-65 mln. eurų per metus.

Kainos nustatomos aukcionuose

Visa urėdijų paruošta mediena parduodama elektroniniuose aukcionuose. Juos organizuoja miškų urėdijos.
„Lietuva yra pasirinkusi patį skaidriausią būdą prekiauti valstybinio miško mediena. Visa urėdijų žaliavinė mediena, išskyrus nedaug malkinės medienos, yra parduodama aukcionuose“, - užtikrino generalinio miškų urėdo pavaduotojas dr. Valdas Vaičiūnas. Aukcione susiformavusios urėdijų parduodamos medienos kainos tampa kainų Lietuvos rinkoje dominante artimiausią pusmetį.

Tiesioginių kontaktų tarp pirkėjų ir pardavėjų nėra. „Tai būtų sunkiai įmanoma, nes rinkoje yra apie 800 dalyvių, kurie prekiauja anonimiškai per apvaliosios medienos elektroninę pardavimo sistemą. Laimi tas, kuris pasiūlo didžiausią pirkimo kainą, - aiškino jis ir neabejodamas tvirtino: - Palyginti su kaimynų valstybėmis, mūsų sistema yra skaidriausia.“
Urėdijos sudaro iki 10 metų trunkančias sutartis su pirkėjais. Tai medienos perdirbimo įmonėms padeda užsitikrinti nepertraukiamą ir ilgalaikį žaliavos tiekimą. Pasak dr. V. Vaičiūno, pramonei pagal šias sutartis tenka iki 60 proc. urėdijų medienos. Dar trečdalis parduodama pagal pusmetines sutartis, likusi dalis - aukcionuose trumpalaikėms sutartims sudaryti.

Mobilieji tvarkdariai

Siekiant veiklos skaidrumo ir pasinaudojus Specialiųjų tyrimų tarnybos rekomendacijomis, 2015 metais GMU buvo įsteigta mobilioji grupė, kurios tikslas - siekti, kad visos urėdijos dirbtų pagal vienodas taisykles, patarti ir kartu kontroliuoti bei imtis griežčiausių priemonių prieš pažeidėjus.

Generalinio miškų urėdo pavaduotojas Andrius Vancevičius pasakojo, kad mobiliąją grupę sudaro 4 asmenys, dirbantys GMU Miško resursų ir prekybos mediena skyriuje. Kiekvienas turi savo darbo barą. Grupė automobiliu su specialiąja matavimo įranga planingai ir kartais netikėtai lankosi urėdijose   - tikrina kirtimus, medienos tūrio matavimo tikslumą ir kt., taip pat darbo drausmę.

Keturiems žmonėms apvažiuoti dešimtis urėdijų nėra paprasta, bet, kaip rodo rezultatai, pro šalį nešaudoma. Antai pernai per surengtus 30 patikrinimų 9 pareigūnams buvo skirtos baudos, devyniolikai - drausminės nuobaudos. Patikrinus 27 lentpjūves, nustatyta 14 medienos apskaitos pažeidimų.

Pasak dr. R. Prūsaičio, pernai keturiolikai vadovų buvo pareikšta pastabų dėl jų veiklos. Per porą pastarųjų metų buvo pakeisti dešimties urėdijų vadovai, iš kurių trys - dėl prastų darbo rezultatų ir darbo drausmės pažeidimų, o kiti išėjo į pensiją.

Kasdienės dovanos miškui

„Dažnai tenka išgirsti komentarų, kad urėdijos neva daugiau nieko neveikia, tik kerta miškus ir parduoda.
Iš tikrųjų pagrindines pajamas urėdijos gauna parduodamos medieną, bet didžiausi kasdieniai darbai yra kitur, - sakė dr. V. Vaičiūnas. - Iš miško nieko negausimam nedavęs.“

Didžioji pajamų už medieną dalis, anot jo, tenka miško atsodinimui ir priežiūrai. Mišką auginti - tai ne kirsti. Juk tai ir jaunuolynų ugdymas, retinimas, sanitarinė miško apsauga nuo kenkėjų ir žvėrių, sėklininkystė, sodinukų auginimas. Visa tai sudėtinga ir brangu. Medis miške auginamas 60-100 metų, o kirtimas - tai momentinis gerą pusšimtį metų auginto derliaus nuėmimas.
Dr. V. Vaičiūnas sutiko, jog daugiau miško kertama Švedijoje, Latvijoje, o plotai ten didėja sparčiau, bet tai pripažinti, anot jo, galima su išlyga. GMU su jai patikėtais valdyti valstybiniais miškais elgiasi atsargiai. Per metus nukertama tik vos daugiau kaip pusė prieaugio.

Pasak pašnekovo, valstybės miškuose yra susikaupę peraugusių medynų. Ūkiškai tai nėra racionalu, nes medienos kokybė ilgainiui prastėja, tačiau didėja biologinė vertė. Taigi, dabartiniai kirtimų planai yra savotiškas kompromisas derinant visų suinteresuotų šalių siekius.

„Mūsų nuomone, peraugantys medynai yra rezervas nuosaikiai didinti kirtimų mastą. Tai būtų papildomos pajamos valstybei, tačiau reikėtų platesnių diskusijų ir pritarimo“, - sakė dr. V. Vaičiūnas.

Nacionalinėje miškų ūkio plėtros programoje yra įtvirtinta, kad būtina mažinti plynų kirtimų apimtį, bet ir tai nėra paprasta. Siekiama orientuotis į savaiminį miško atžėlimą, bet taip užsiveisia ir viena su kita nederančių medžių rūšių. Įvairiais būdais atklysta invazinių rūšių - uosialapių klevų, baltažiedžių akacijų ir pan. Visi jie iškertami vos pastebėjus. Tai irgi papildomas darbas. „Neplyni kirtimai dabar sudaro apie 30 proc., bet jie turi būti didinami nuosaikiai ir gerai apsvarsčius, kad nesukeltume neigiamų pasekmių“, - teigė miškotvarkos specialistas.

Valstybė GMU yra perdavusi ir kitų nepelningų funkcijų. Viena tokių - priešgaisrinė visų nuosavybės formų miškų apsauga. Prieš porą metų buvo smarkiai kritikuota nepigi stebėjimo su automatinėmis kameromis sistema. Tačiau pasitelkusi ją Lietuva yra tarp Europos Sąjungos (ES) valstybių lyderių, kur miško gaisrai sustabdomi per trumpiausią laiką, todėl sunaikinami mažiausi plotai.
Nuo 2015 metų atsirado papildoma pareiga prižiūrėti visų nuosavybės formų miškų kelius. Tai urėdijoms didžiulė papildoma našta. Dr. V. Vaičiūnas tvirtino, jog vien pernai buvo pagerinta 1000 km miško kelių būklė. „Žmonės, ypač privačių miškų savininkai, turėjo tai pastebėti. Dabar ne mažiau svarbu tuos sutvarkytus kelius bendromis jėgomis išsaugoti panašios būklės“, - bendro intereso rūpintis bet kurios nuosavybės mišku svarbą pažymėjo GMU administracijos atstovas.

Urėdijos daug investuoja į miško pritaikymą visuomenės poilsiui, rekreacijai. Ši dalis yra ne mažiau svarbi nei ekonominė. „Daug kas į mišką žiūri tik per pelno prizmę, bet jei kalbame apie kompleksinį miškų ūkį, koks yra pažangiausiose ES valstybėse, turime kalbėti apie visų funkcijų -gamtosauginės, socialinės ir komercinės - suderinimą“, - pabrėžė GMU vadovas.


Lietuvos miškuose bus skaičiuojami vilkai ir lūšys

Mažeikių urėdija paskelbė 2017-01-30 04:48   [ atnaujinta 2017-01-30 04:49 ]

Kitą savaitę, vasario 7 d. ir 10 d., visoje šalyje bus skaičiuojama, kiek mūsų miškuose – ir valstybiniuose, ir privačiuose – gyvena vilkų ir lūšių.

Kaip numato Vilko apsaugos planas, šios populiacijos dydis ir paplitimas šalyje turi būti vertinamas kasmet pagal šių gyvūnų apskaitos rezultatus. Paprastai apskaita atliekama registruojant jų pėdsakus sniege, todėl jai reikia tinkamų oro sąlygų. Skaičiuojama du kartus – antrą kartą po kelių dienų. Pernai vilkai pagal pėdsakus neskaičiuoti, nes nebuvo sniego.

Apskaitą atliks valstybinių miškų urėdijų ir gamtinių rezervatų direkcijų darbuotojai. Joje taip pat gali dalyvauti medžiotojai, nevyriausybinių organizacijų atstovai, plėšriųjų žvėrių gausos ir apsaugos klausimams neabejingi gyventojai.

Norintieji dalyvauti apskaitoje turėtų apie tai pranešti Mažeikių miškų urėdijai miško apsaugos inžinieriui Pauliui Gedrimui tel. nr. 8-698-85146 ar arčiausiai esančiai girininkijai, kontaktiniai duomenys: čia.



Akcija „Aš globoju žvėrelius žiemą“

Mažeikių urėdija paskelbė 2017-01-27 04:58   [ atnaujinta 2017-01-27 04:59 ]

Šių metų sausio 24 d. Mažeikių lopšelis – darželis „Gintarėlis“ organizavo akciją „Aš globoju žvėrelius žiemą“ į kurią pakvietė ir VĮ Mažeikių miškų urėdijos miškininkus. Renginio metų mažieji gamtos mylėtojai deklamavo eilėraščius, dainavo daineles ir vaidino siužetinę inscenizaciją apie mišką ir jo gyventojus.

Renginio metu su vaikais bendravęs miškininkas papasakojo apie miško svarbą, kaip jis atrodo skirtingais metų laikais, ką jame galima rasti ir kuo miškas naudingas.

Pasibaigus renginiui darželio bendruomenė padovanojo miško žvėreliams įvairias suneštas gerybes: daug morkų, kopūstų, bulvių, grūdų, šieno ir kt. Visas suneštas gerybes VĮ Mažeikių miškų urėdijos miškininkai išvežiojo po urėdijos miškus ir paskleidė labiausiai žvėrelių lankomose vietose.

Visos miškų urėdijos 2016 metus baigė pelningai

Mažeikių urėdija paskelbė 2017-01-23 04:51   [ atnaujinta 2017-01-23 04:52 ]

Nepaisant mažėjusių apvaliosios medienos pardavimo kainų (nuo 38,6 euro/m3 2015 m. iki 38,1 euro/m3 2016 m.), brangusių rangos paslaugų bei nuosekliai didinamo darbuotojų darbo užmokesčio, Generalinei miškų urėdijai ir miškų urėdijoms pavyko pagerinti veiklos efektyvumą ir pasiekti geresnių nei 2015 m. veiklos rezultatų:
0,5 euro/m3 sumažinta medienos ruošos savikaina (nuo 14,5 euro/m3 2015 m. iki 14,0 euro/m3 2016 m.);
1 proc. padidinta pelno prieš apmokestinimą marža (nuo 4,6 proc. 2015 m. iki 5,6 proc. 2016 m.)
1,1 mln. eurų padidintas grynasis pelnas (nuo 6,2 mln. eurų 2015 m. iki 7,3 mln. eurų 2016 m.).

Anot generalinio miškų urėdo dr. Rimanto Prūsaičio, valstybiniams miškams keliami tikslai – didinti miško ūkinės veiklos valstybiniuose miškuose efektyvumą, skaidrumą ir grąžą valstybei subalansuojant ekonomines, aplinkosaugines ir socialines miškų funkcijas – nuosekliai įgyvendinami. Be bendrųjų visoms įmonėms mokesčių VĮ miškų urėdijos vien tiesioginių atskaitymų į šalies biudžetą nuo pajamų, gautų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką, sumokėjo 21,6 mln. Eur. Visi miškų urėdijų mokesčiai 2016 m. sudarė 64 mln. Eur arba beveik 41 proc. nuo visų gautų pajamų.

Valdymo koordinavimo centro duomenimis, miškininkystės sektoriaus normalizuotojo grynojo pelno marža 2014 m. siekė 19,3 proc. (atitinkamai energetikos sektoriaus - 11,1 proc., susisiekimo sektoriaus - 6,8 proc.), 2015 m. - 16,7 proc. (atitinkamai energetikos sektoriaus - 11,1 proc., susisiekimo sektoriaus - 4,6 proc.), o 2016 m. normalizuoto grynojo pelno marža (taikant ankstesnių metų metodiką) siekia 17,7 proc.

Generalinės miškų urėdijos informacija

1-10 of 155