Naujienos


Miškininkai skelbia šakos streiką

Mažeikių urėdija paskelbė 2017-06-25 22:27   [ atnaujinta 2017-06-25 22:27 ]

Miškų urėdijų profesinių sąjungų federacija skelbia įspėjamąjį streiką, reikalaudama skaidrumo ir konstruktyvių derybų dėl valstybinių miškų valdymo reformos. Jis vyks birželio 30 d. (penktadienį) nuo 8 iki 10 val.

Įspėjamojo streiko metu bus stabdoma medienos gamyba ir pardavimas, o urėdijos atliks tik būtiniausias funkcijas. Apie streiko pradžią Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacija (LMPF) jau informavo aplinkos ministrą Kęstutį Navicką ir generalinį miškų urėdą Rimantą Prūsaitį.

Pasak LMPF pirmininkės Ingos Ruginienės, urėdijos šios kraštutinės priemonės ėmėsi nesugebėdamos susikalbėti su neatsakingai besielgiančia Aplinkos ministerija. Ji pabrėžia, kad streiku tenka kovoti dėl to, ką jau ir šiaip garantuoja teisės aktai.

„Mes, šalies miškininkai, keliame logiškus ir visiškai pagrįstus reikalavimus. Pagrindiniai jų – bent dabar, po pusmečio išsisukinėjimo, pradėti konstruktyvias derybas ir pateikti valstybinių miškų reformai svarbią informaciją. Nors netrukus tai paveiks visą šalį, ypač regionus, dar net neatlikta kaštų ir naudos analizė. Nesame prieš teigiamus pokyčius, bet šios reformos įgyvendinimas absurdiškas ir kelia didelį nerimą“, – pabrėžia I. Ruginienė.

LMPF pirmininkė atkreipia dėmesį, kad reformos iniciatoriai nuolat nusižengia teisei. Deja, tai niekam nerūpi. Aplinkos ministerijai pavaldi Generalinė miškų urėdija su LMPF yra pasirašiusi šakinę kolektyvinę sutartį. Joje aiškiai nustatyta, kad reformos negali būti įgyvendinamos prieš tai neinformavus ir nesikonsultavus su darbuotojais.

Kolektyvinė sutartis yra teisinis dokumentas, jo laikytis Lietuva yra įsipareigojusi Europos Sąjungai.

„Kol kas procedūros pažeidžiamos. Apie reformą daugiau sužinome iš žiniasklaidos, o ne iš jos iniciatorių. Jei Aplinkos ministerija ir teikiasi pasikalbėti su darbuotojų atstovais, būname pastatomi prieš faktą. Vienintelis ministerijos pasiūlymas – šias procedūras atlikti PO miškų įstatymo projekto priėmimo. Nors Darbo kodekse nustatyta, kad derybos turi vykti prieš sprendimų priėmimą ir tęstis, kol reforma nebus užbaigta, to nesilaikoma“, – piktinasi I. Ruginienė.

LMPF apgailestauja, kad tiek daug lemsianti valstybinių miškų valdymo reforma stipriai politizuota. Ji tapo ne įrankiu geresniam rezultatui pasiekti, o „valstiečių“ užgaidų įkaite. Susidaro įspūdis, kad reforma pavirto jų iškreiptu „garbės reikalu“ ir, nepaisant galimų pasekmių, ją trūks plyš bandoma įgyvendinti.

Kurdami Joninių laužus nesukelkime miško gaisrų

Mažeikių urėdija paskelbė 2017-06-22 00:37   [ atnaujinta 2017-06-22 00:38 ]

Artėjant Joninėms, aplinkosaugininkai primena, kad kuriant šventinius laužus gamtoje su ugnimi reikia elgtis itin atsargiai.

Kokią baisią nelaimę gali sukelti įsiplieskusi ugnis, parodė didžiulis miško gaisras, kilęs praėjusį šeštadienį vidurio Portugalijoje. Jis ne tik nusiaubė gamtą, bet ir nusinešė dešimtis žmonių gyvybių. Tai dar vienas perspėjimas visiems, koks miškas yra jautrus net menkiausiai žiežirbai.

Šiemet šalies miškuose, miškų urėdijų birželio 20 d. duomenimis, užregistruoti 62 gaisrai, kilę 48,6 ha plote – dešimčia mažiau negu pernai tuo pačiu laikotarpiu. Urėdijų priešgaisrinės komandos ir miškų pareigūnai pagal gautus pranešimus apie kilusius gaisrus buvo išvykę į gaisravietes daugiau nei du šimtus kartų.

Šiuo metu oro sąlygos, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos duomenimis, nėra palankios gaisrams kilti. Šiandien dauguma šalies miškų yra antros ir trečios gaisringumo klasės, tik Pietų Lietuvoje vietomis – ketvirtos. Rytoj vyraus pirmos ir antros, kai kur išliks trečios ir ketvirtos klasės miškų gaisringumas.

Kad ir kokios būtų oro sąlygos, privalu laikytis lankymosi miške taisyklių ir priešgaisrinės apsaugos reikalavimų. Juk daugiau kaip 90 proc. miško gaisrų kylą dėl neatsargaus žmonių elgesio.

Miške draudžiama kurti laužus ne laužavietėse ir naudoti atvirą ugnį, mėtyti neužgesintus degtukus, nuorūkas ir kitus daiktus, galinčius sukelti gaisrą. Užkurtą laužą būtina nuolat prižiūrėti, baigus kūrenti, jį užpilti žemėmis ar vandeniu, kol visiškai nustos rusenti. Pastebėjus gaisrą, reikia nedelsiant apie jį pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112.

Stovyklavimas gamtoje: viena klaida ir teks mokėti baudą

Mažeikių urėdija paskelbė 2017-06-22 00:36   [ atnaujinta 2017-06-22 00:39 ]

Turbūt kiekvienas, besilankantis viešose stovyklavietėse, yra susidūręs su neiškuoptomis šiukšlėmis, ne vietoje kūrentu laužu, išvažinėta miško paklote. Tokį vaizdą ne kartą yra tekę išvysti ir aplinkosaugos pareigūnams bei miškininkams. Ežeringiausio Molėtų – Ignalinos krašto aplinkos apsaugos specialistai prieš keletą metų surengę neplanuotą reidą prie mėgstamiausių lietuvių ežerų surašė ne vieną tvarkos pažeidimo protokolą. Daugiausiai jiems teko dalyti baudas už automobilių pastatymą arčiau nei 25 metrai nuo vandens telkinio pakrantės.

Labiausiai piktina šiukšlinimas

Šiandien statančių automobilius šalia ežero ar upės jau mažiau, tačiau didelė problema išlieka laužaviečių ne tam skirtose vietose įrengimas, neapgalvotas palapinių statymas ir šiukšlinimas.

Trakų miškų urėdijos urėdas Vygantas Mierkis GRYNAS.lt pasakoja, kad miško sargai vos spėja rinkti poilsiautojų paliktas atliekas.

„Pavieniai poilsiautojai problematiški. Todėl mes skiriame daug dėmesio ir laiko šiukšlių rinkimui, nes tai pagrindinė problema. Esame pastatę ir konteinerius prie daugiausiai lankomų objektų, taškų, bet prie kiekvieno žmogaus nepastatysi konteinerio. Šiaip, ką atsivežei, reikia ir išsivežti. O atliekų tvarkymas kainuoja, jei nesutelpa šiukšlės ir nebūna uždarytas konteineris, tai šunys ištampo šiukšles“, – pasakoja V. Mierkis.
Tačiau miškininkas džiaugiasi, kad mažėja triukšmadarių ir tų, kurie laužo stovyklautojams parūpintą inventorių. Tiesa, didelė problema vis dar išlieka chuliganiškas važinėjimas su transporto priemonėmis po mišką. Taip sudarkoma miško paklotė, specifinė miško augalija.

Šiukšlės miške baisiai teršia aplinką, bjauroja mišką, o jei nėra surenkamos, irdamos teršia gruntą, gruntinius vandenis, nuodija aplink želiančius augalus.

Keturračiai – vis dar didžiausias galvos skausmas

Pajūrio regioninio parko vyr. ekologas Erlandas Paplauskis piktinasi vis dar neblėstančiu žmonių pomėgiu kopose važinėti keturračiais arba automobiliais tam neleistinose vietose, nors visoje parko teritorijoje ir stovi tai draudžiantys ženklai.

„Yra tokie buduliai, tokia visuomenės dalis, kuri taip daro ir darys, nors ir žino, kad negalima. Ir ji niekur nedings, belieka su tuo susitaikyti, nes ir baudos jų negąsdina“, – pasakoja E. Paplauskis.

GRYNAS.lt jau yra rašęs apie nekultūringus keturračių vairuotojus, kurie pramogauja tam neleistinose vietose ir taip naikina miško paklotę, kopas. Anot E. Paplauskio, didžiausia problema yra tie vandalai, kurių keturračiai be identifikacijos numerių – tokių pažeidėjų susekti praktiškai neįmanoma.

Pajūrio regioninio parko atstovas nepamiršta paminėti ir poilsiautojų, kurie ne vietoje užkuria laužą, tačiau pastarųjų per metus būna tik keli. Ne vietoje užkurtas laužas kelia gaisro pavojų, kurio metu gali būti sunaikinti gyvi organizmai.

Laikas, kai gamtoje būtina laikytis tylos

Nekultūringos žmonių veiklos poveikis gamtai yra akivaizdus, tačiau kyla klausimas, kodėl nesilaikoma taisyklių? Vienu atveju, poilsiautojai piktybiškai nesilaiko elgesio gamtoje reglamentų, o kitu – jie tiesiog jų nežino.
GRYNAS.lt jau yra rašęs, kad gamtoje taip pat yra ramybės valandos, o kai kuriose teritorijose triukšmas ir žmonių lankymasis išvis uždraustas (dėl specifinės gyvūnijos buveinių).

Triukšmą miške reglamentuoja ir Lankymosi miške taisyklės. Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų departamento Miškininkystės skyriaus specialistai informuoja, kad pagal jas fiziniams asmenims draudžiama triukšmauti ar kitaip trikdyti laukinius gyvūnus. Jeigu taisyklės pažeidžiamos, numatoma atsakomybė pagal Administracinių nusižengimų kodeksą: iš pradžių duodamas įspėjimas, o jei jo nepaisoma, taikomos baudos nuo 20 Eur iki 50 Eur; juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 50 Eur iki 110 Eur.

Automobilių laikymas – tik leistinose vietose

Kita stovyklautojų dažnai daroma klaida yra automobilio statymas ant miško paklotės. Tokiu būdu sunaikinama ne tik ji, bet visi joje gyvenantys gyvi organizmai. Automobilio statymą ir vėl reglamentuoja Lankymosi miške taisyklės. Pagal jas draudžiama statyti automobilius ant miško paklotės. Tą galima daryti tik ant kelio dangos arba specialiai įrengtoje aikštelėje. Taip pat draudžiama palikti mašinas vandens telkinių pakrančių apsaugos juostose, t.y. arčiau nei 25 metrai nuo vandens telkinių. Už taisyklių nesilaikymą gresianti bauda gali siekti iki 144 Eur.

Automobilio bet kur statyti negalima ir saugomose teritorijose (nacionaliniuose, regioniniuose parkuose, draustiniuose ir pan.). Aplinkos ministerija informuoja, kad vadovaujantis Saugomų teritorijų įstatymu, paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juostoje draudžiama važiuoti motorinėmis transporto priemonėmis ir jas statyti arčiau kaip 25 metrai nuo vandens telkinio kranto, išskyrus atvejus, kai mažesniu, negu nurodyta, atstumu šiomis priemonėmis važiuojama ar jos statomos čia esančiuose keliuose, gatvėse, aikštėse, stovėjimo aikštelėse, gyvenamųjų namų kiemuose.

Be to, visuomet būtina stebėti kelio ženklus, kurie nurodo papildomą informaciją. Tai ypač svarbu pajūryje, kur yra nemažai zonų, kuriose draudžiamas automobilių ir kitų transporto priemonių eismas.

Numatytos specialios palapinių vietos

Pasistačius automobilį, susipažinus su teritorijos bendrosiomis taisyklėmis, susiduriama su klausimu, kur galima statyti palapinę. Aplinkos ministerija informuoja, kad vietos palapinėms yra skirtos tik oficialiose stovyklavietėse ir kempinguose. Tai reglamentuoja tos pačios lankymosi miške ir bendrosios saugomų teritorijų taisyklės.

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) direktoriaus pavaduotoja Rūta Baškytė aiškina, kad statyti palapinę saugomose teritorijose galima tik tose vietose, kurios oficialiai nurodytos saugomų teritorijų tvarkymo dokumentuose. Juose pateikiama informacija apie jau esamas ir dar rengiamas stovyklavietes, todėl patariama pirmiausia paskambinti į parko, kurio teritorijoje jos yra, direkciją.

Tačiau ne visose saugomose teritorijose yra oficialių stovyklaviečių. Pavyzdžiui, draustinyje įsikurti negalima. Jie yra ne tik ypač saugomų gyvūnų ir augalų buveinė, bet ir vieta, kuri nėra pritaikyta stovyklavimui, todėl, jei nepaisoma taisyklių, daroma didelė žala gamtai.

„Pirmiausia žolinė augmenija sunaikinama, kitas dalykas, pagal teisės aktus draustiniai nėra skirti poilsiui gamtoje. Tai gali būti trumpalaikio poilsio vietos, o nakvynei reikalingos tam tikros sąlygos. Turi būti tualetai ar kitos buitinės patalpos, šiukšlių surinkimo vietos“, – pasakoja R. Baškytė.

Palapinių griežtai negalima statyti ir pajūryje. Deja, kasmet tokių pažeidėjų pasitaiko, todėl vykdoma priežiūra.

Lietuvos pajūrio paplūdimiuose pagal taisykles taip pat draudžiama nakvoti kopose ar priekopėse, bei rengti stovyklavietes. Už šių taisyklių pažeidimą pagal ATPK gali būti taikoma bauda iki 57 eurų.

Ketinantys stovyklauti miške taip pat turėtų pasidomėti, kur ir kada galima statyti palapinę. Trakų miškų urėdijos urėdas V. Mierkis sako, kad yra tam tikros vietos, kur galima pastatyti palapinę. Dėl informacijos apie jas reiktų kreiptis į pačią urėdiją – miškininkai parodytų, kur gali įsitaisyti gamtos mylėtojai taip, kad būtų daroma kuo mažiau žalos miško paklotei. Miškininkas priduria, kad geriausias orientyras – pažintiniai takai. Aplink juos sukurta visa poilsiautojų infrastruktūra.

Griežtai reglamentuotos ir laužavietės

Dar viena didelė problema, ypač miškuose, gaisrų pavojus. Gaisrus dažnai sukelia ne vietoje užkurtas poilsiautojo laužas. V. Mierkis sako, kad laužaviečių kontrolei skiriamas labai didelis dėmesys, o ypač vasarą, kai sausa.

Aplinkos ministerija informuoja, kad, vadovaujantis Lankymosi miške taisyklėmis, fiziniams asmenims leidžiama miškuose kurti laužus ir naudoti atvirą ugnį tik viešojo naudojimo poilsio objektuose įrengtose ir atitinkamai pažymėtose laužavietėse.

Miškų priešgaisrinės apsaugos taisyklėse nustatyta, kad kitose vietose kurti laužus, stovyklauti, rengti masinius kultūros, sporto ir kitus renginius galima tik gavus miško valdytojų ir savininkų rašytinį sutikimą. Laužavietės įrengiamos aikštelėse, esančiose ne arčiau kaip per 5 m. nuo medžių kamienų ir apsuptose 0,5 metro pločio mineralizuota (iki mineralinio dirvožemio sluoksnio išvalyta) juosta.

Vadovaujantis Lankymosi miške taisyklėmis, asmenys, besilankantys miške, pasiruošti kurą laužavietėms gali tik pasirinkdami šakų ir žabų. Miško lankytojai privalo nuolat prižiūrėti užkurtą laužą, baigus kūrenti, jį užpilti žemėmis ar vandeniu, kol visiškai nustos rusenti.

Nors ir atrodo, kad visą poilsį gamtoje reglamentuoja taisyklės, tačiau visa tai reikalinga dėl pačios gamtos. Anot pašnekovų, kiekvienas neapgalvotas žmogaus veiksmas gali turėti negrįžtamų pasekmių miškams, pajūriui, draustiniams ir tose teritorijose gyvenantiems organizmas, o kai kurie iš jų yra dar ir labai reti.

http://www.delfi.lt/grynas/gamta/stovyklavimas-gamtoje-viena-klaida-ir-teks-moketi-bauda.d?id=74938472

V.Pranckietis pakeitė nuomonę: urėdijų reforma atidedama iki rudens

Mažeikių urėdija paskelbė 2017-06-22 00:34   [ atnaujinta 2017-06-22 00:34 ]

Trečiadienį į protestą prie Seimo susirinkus maždaug 100 miškų urėdijų reforma nepatenkintų jų darbuotojų bei profesinių sąjungų atstovų, Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis pranešė, jog reformos priėmimas atidedamas iki rudens. Dar antradienį ryte jis sakė, kad įstatymo pataisos bus priimtos Seimo pavasario sesijoje. Dar turiu pasiaiškinti (kas užvilkino, – BNS) su ekspertize, su apskundimais ekspertizių.

„Taip, šiandien ryte po to, kai interviu pasakiau, kad priimsime, sužinojau, kad vėl procedūriškai užvilkinta. Dar turiu pasiaiškinti (kas užvilkino, – BNS) su ekspertize, su apskundimais ekspertizių. Neabejoju, kad mūsų koalicija turės išspręsti šį klausimą“, – žurnalistams sakė su piketuotojais susitikęs V.Pranckietis, paklaustas, ar reforma nebus priimta šioje, pavasario Seimo sesijoje.

Kalbėdamas su miškininkų profesinių sąjungų nariais, jis teigė pirmą kartą girdintis jų pageidavimą sėsti prie derybų stalo ir išsamiai aptarti reformą, tačiau po maždaug 10 minučių trukusio pokalbio V.Pranckietis profsąjungų federacijos vadovei Ingai Ruginienei pažadėjo susitikti ir aptarti reformos klausimus.

I.Ruginienė BNS teigė, kad Vyriausybė per pusę metų nesugebėjo atsakyti, kokią naudą ne tik Lietuvai, bet ir miškininkams duos planuojama reforma, o labiausiai juos piktina tai, kad jie nedalyvavo rengiant pertvarką.

„Mes siekiame atkreipti Seimo dėmesį dėl mums rūpimų klausimų. Kertinis klausimas, kurį keliame nuo sausio mėnesio – nėra derybų su profesine sąjunga. Planuojant bet kokius pakeitimus jau prieš planavimo stadiją, turėjo būti susėsta su profsąjunga ir suderinta. Ta procedūra absoliučiai pažeista“, – BNS kiek anksčiau trečiadienį teigė I.Ruginienė.

Ji tikisi, kad Seimas išgirs darbuotojų nerimą ir reformą numatančius įstatymus nagrinės ne skubotai ir kokybiškai. Pažadų metras Urėdijų reforma Sustabdyta.

„Mes tikimės, kad Seimas pagaliau įsiklausys ir nedarys tokių nesąmonių, kaip padarė farsą su ekspertize. Pagrindinis dalykas yra kaštų ir naudos analizė – kokią ekonominę naudą atneš reforma, kas atsitiks su darbuotojais. Mes šiuos klausimus keliame pusę metų ir vis dar negauname atsakymų“, – tvirtino I.Ruginienė. Nėra kalbos apie valstybinių miškų privatizavimą, nėra kalbos apie miškų mažinimą, nėra kalbos apie kirtimą daugiau nei priauga ir apie tai, kad miško pramonė turėtų sunykti.

Protestuotojai prie Seimo buvo susirinkę su plakatais, kurie skelbė „Urėdijas uždarysim ir į Airiją varysim“, „Reikia tikro, apskaičiuoto projekto, o ne vizijos!“, „Nevažinėkit „buldozeriais“ po miškus“ ar „Negalima taip elgtis su Lietuvos turtu“.

„Pats susijaudinimas ir rūpestis plakatuose yra matomas. Nėra kalbos apie valstybinių miškų privatizavimą, nėra kalbos apie miškų mažinimą, nėra kalbos apie kirtimą daugiau nei priauga ir apie tai, kad miško pramonė turėtų sunykti“, – komentavo V. Pranckietis.

Urėdijų pertvarkos planas numato, kad vietoj Generalinės urėdijos ir 42 rajonuose esančių urėdijų bus įsteigta 25 skyrius turinti viena valstybės įmonė „Lietuvos valstybiniai miškai“. Prie šios įmonės ketinama prijungti ir Miškotvarkos institutą.

Dabar visus valstybinius miškus valdo Generalinė miškų urėdija ir 42 miškų urėdijos, jose dirba apie 4 tūkst. miškininkų.

Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/v-pranckietis-urediju-reforma-atidedama-iki-rudens-56-815432

Skelbiamas aukcionas

Mažeikių urėdija paskelbė 2017-06-14 06:45   [ atnaujinta 2017-06-19 03:43 ]

VĮ Mažeikių miškų urėdija skelbia nereikalingo arba netinkamo (negalimo) naudoti valstybės turto pardavimo aukcioną, kuris įvyks VĮ Mažeikių miškų urėdijoje (Senkelio g.14, Mažeikiai) 2017 m. liepos 4 d. 10.30 val. Neįvykus pirmam aukcionui, liepos 11 d. 10.30 val., tuo pačiu adresu vyks antrasis aukcionas. Aukciono dalyviai registruojami rengiamo aukciono dieną 10.00-10.20 val.

Juridiniai asmenys, ketinantys dalyvauti aukcione, privalo pateikti:
1. Registracijos pažymėjimo įmonės nustatyta tvarka patvirtintą nuorašą.
2. Įgaliojimą atstovauti įmonę aukcione.

Fiziniai asmenys, ketinantys dalyvauti aukcione, turi pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.
Aukciono dalyviai, norintys pirkti prekes, iki registracijos aukcione sumoka pavedimu į VĮ Mažeikių miškų urėdijos atsiskaitomąją sąskaitą 5 % numatomo pirkti turto vieneto pradinės kainos įnašą. Mokėjimo pavedime nurodyti: Pradinis įnašas už perkamą turtą (jį įvardijant). Įnašas aukciono laimėtojui įskaitomas apmokant už aukcione įsigytą prekę. Aukciono laimėtojui nesumokėjus už įsigytą prekę, įnašas negrąžinamas.

Už pradinį įnašą ir įsigytą turtą mokama pavedimu į VĮ Mažeikių miškų urėdijos sąskaitą LT 674010040700070195, AB DNB bankas, banko kodas 40100.

Dalyviai, norintys dalyvauti aukcione, turi turėti dokumentą, patvirtinantį, kad įsigytas dalyvio bilietas. Aukciono dalyvio bilieto kaina - 5,0 Eur. Žiūrovo bilieto kaina – 3,0 Eur. Aukciono dalyviui ir žiūrovui pinigai už bilietus negrąžinami.

Dalyvio/žiūrovo mokestis mokamas urėdijos kasoje grynais arba pavedimu į urėdijos sąskaitą iki aukciono pradžios. Už nupirktą turtą sumokama pavedimu per 5 darbo dienas po aukciono.

Parduodamo turto apžiūra vyks VĮ Mažeikių miškų urėdijoje (Sedos 51, Mažeikiai), 3 darbo dienos iki aukciono pradžios nuo 8 iki 10.00 val.

Informaciją aukciono klausimais teikia, MRPT padalinio viršininkas Artūras Raudonis, tel. 8443 72739, el. paštas arturas.raudonis@mazmu.lt, MRPT padalinio mechanikas Romas Vaišnoras, tel. Nr. 8443 72842, el. paštas romas.vaisnoras@mazmu.lt

Parduodama:

 Eil. Nr.  Inventorinis Nr.  Pagaminimo metai  Pavadinimas ir markė  Kiekis, vnt.  Pradinė vieneto kaina, Eur (be PVM)
 1.  142501  2012  Medvežė  LOGSET  5F, valst. Nr. A428K  1  47100,0
 2.  150209  2010  Miškovežinė priekaba 3 ašių,  NARKO.S3HS11T  1  13500,0



Dubravos medelyne – naujos sodmenų auginimo technologijos

Mažeikių urėdija paskelbė 2017-06-13 00:13   [ atnaujinta 2017-06-13 00:13 ]

Po 2010 m. rugpjūčio mėnesį Lietuvoje praūžusio škvalo Dubravos urėdijos administruojamoje teritorijoje iškirsti nemenki plotai vėjo nulaužtų ir išverstų medžių. Papildomai gautos pajamos panaudotos efektyviai ir prasmingai – pradėtas kurti modernus, šiuolaikiškas medelynas. Suprojektuotas ir pastatytas 2400 kubinių metrų talpos šaldytuvas, sodmenų rūšiavimo patalpos, gamybinis pastatas su inovatyvia konteinerių užpildymo, sėjimo ir plovimo įranga, keturi 1300 kvadratinių metrų ploto šildomi šiltnamiai, lauko auginimo aikštelės, moderni laistymo bei mikroklimato reguliavimo sistema. Dalis lėšų medelyno įkūrimui buvo skiriama iš bendrųjų miško ūkio reikmių fondo. Bendra projekto vertė 3,6 mln. Eur.

Dubravos medelyne įdiegta naujoji sodmenų išauginimo technologija daugelyje Europos, Skandinavijos šalių gan plačiai naudojama. Naudojant šį būdą dvigubai sutrumpinamas sodmenų išauginimo laikas, efektyviau panaudojamos aukštos selekcinės vertės sėklos, sodmenys nepatiria persodinimo streso. Įprastai ketverius metus auginami miško sodmenys išauginami per 2 metus.

Miško sodmenys, išauginti su uždara šaknų sistema, dėl didelių investicijų pradiniame etape yra brangesni už išaugintus atvirame grunte, tačiau planuojant lėšas miško želdymo darbams ilgesniam periodui – iki miško želdinių įskaitymo į mišku apaugusį plotą, padidėjusios išlaidos sodmenims atsiperka. Sodmenims su uždara šaknų sistema nesvarbus dirvos derlingumas, nes medeliai auginami dirbtiniame substrate, jiems išauginti reikalingas mažesnis vandens kiekis. Sodmenis auginant steriliame substrate žymiai sumažėja kenkėjų ir ligų poveikis, mažiau naudojama trąšų bei augalų apsaugos priemonių.

VĮ Dubravos eksperimentinė-mokomoji miškų urėdija pirmam tokio projekto įgyvendinimui Lietuvoje pasirinkta dėl sukauptos ilgalaikės patirties miško sodmenų auginimo srityje, dėl patogios geografinės padėties (beveik pačiame Lietuvos viduryje), taip pat ji turi glaudų ryšį su miškų mokslo ir mokymo institucijomis, su kuriomis ilgus dešimtmečius konsultuojantis buvo tobulinamos sodmenų auginimo technologijos.


Seimo valdyba skelbs nepriklausomą miškų valdymo modelio ekspertizę

Mažeikių urėdija paskelbė 2017-06-13 00:12   [ atnaujinta 2017-06-13 00:12 ]

Seimo Etikos ir procedūrų komisija nutarė, kad Seimo valdyba, atsisakiusi pakartotinai skelbti    valstybinių miškų valdymo modelio ekspertizės konkursą, pažeidė Seimo statutą ir privalo pakartoti viešąjį pirkimą.

„Etikos ir procedūrų komisijos sprendimas įteiktas Seimo valdybai, kuri ketvirtadienį buvo dėl to susirinkusi. Valdyba dabar peržiūri ir derina konkurso klausimus bei greičiausiai skelbs pakartotinį ekspertizės pirkimą už tuos pačius 100 eurų“, – informavo Seimo Aplinkos apsaugos komiteto (AAK) pirmininkas Kęstutis Mažeika.

Minėtam Seimo komitetui anksčiau Seimo valdyba buvo pavedusi parengti, o po neįvykusio pirmojo konkurso supaprastinti  pernelyg sudėtingas Miškų įstatymo pataisų vertinimo sąlygas ir  reikalavimus galimiems konsultantams. Be to, AAK atsižvelgė į dalies parlamentarų išsakytas pretenzijas ir skundus STT dėl konkurencijos ribojimo bei sudarė galimybes ekspertizėje dalyvauti  ir miškininkystės specialistams, taip pat atkreipė Seimo valdybos dėmesį dėl šio darbo kainos.

Pasak K. Mažeikos, dabar Seimo vadovybė į jo vadovaujamą komitetą dėl konkurso sąlygų jau nesikreips, galbūt pati kosmetiškai patikslins kai kuriuos reikalavimus, pavyzdžiui, dėl išsilavinimo, kitų dalykų ir skelbs pirkimą.

Pagal Viešųjų pirkimų įstatymą Miškų įstatymo pataisų ekspertizės konkursas turi būti paskelbtas per 10 dienų, o viešąjį pirkimą laimėję ekspertai išvadas privalo pateikti per dvi savaites.

„Tad greičiau nei už mėnesio turi būti išvada. Panašu, kad Seimas klausimą dėl urėdijų reformos svarstys liepos mėnesį per pratęstą pavasario sesiją, o nepriklausomų ekspertų išvada bus tik rekomendacinio pobūdžio“, – prognozavo K. Mažeika.

www.miskininkas.eu  primena, kad Miškų įstatymo pataisų nepriklausomo ekspertinio įvertinimo paprašė 46 Seimo nariai. Į klausimą, kodėl Seimo valdyba po neįvykusio konkurso nutarė jo nerengti, Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis tuomet atsakė: „Valdyba priėmė sprendimą  rengti Miškų įstatymo pataisų vertinimą, tačiau konkursui nebuvo pateikta nė viena paraiška. Seimą pasiekė tik pretenzija, kuri siūlo įstatymo pataisų vertinimą atlikti už 30 tūkst. eurų. Tikėjomės sulaukti įstatymo pataisų vertinimo iš šalies, o ne visos Lietuvos miškų padėties analizės. Manome, kad Seimas neturėtų būti  „pasipinigavimo“ šaltiniu. Ar bus grįžta prie pataisų ekspertinio vertinimo, priklausys nuo Etikos ir procedūrų komisijos sprendimo“.   

Tuo tarpu aplinkos viceministras Martynas Norbutas teigė, kad Aplinkos ministerija į daugelį klausimų jau atsakė, o jei kai kuriems Seimo nariams atrodo kitaip, ji nėra prieš, kad į jų klausimus būtų atsakyta. Tačiau tokio darbo, anot jo, niekas negali atlikti nei už šimtą, nei už  tūkstantį eurų. Už tokios apimties įvertinimą vidutiniškai reikėtų 10–15 tūkst. eurų arba gerokai sumažinti reikalavimų apimtį.

www.miskininkas.eu


Ugdomųjų ir pagrindinių neplynų miško kirtimų vykdymas

Mažeikių urėdija paskelbė 2017-06-08 06:50   [ atnaujinta 2017-06-08 06:55 ]

2017 m. birželio 7 d. VĮ Mažeikių miškų urėdijoje buvo surengti praktiniai mokymai „Ugdomųjų ir pagrindinių neplynų miško kirtimų vykdymas“. Mokymus urėdijos darbuotojams pravedė Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro filialo direktoriaus pavaduotojas dr. Virgilijus Mikšys.

Praktiniuose mokymuose, kurie vyko VĮ Mažeikių miškų urėdijos Kairiškių ir Papilės girininkijose, didžiausias dėmesys buvo skirtas ugdomiesiems kirtimas, nes būtent jų metu yra formuojama tikslinė medynų rūšinė sudėtis, reguliuojama jų struktūra, tankis bei produk tyvumas. Visuose parinktuose objektuose tarp miškininkų ir svečio vyko įtemtos diskusijos, kaip geriausiai atlikti reikalingas ūkines priemones.

Tai buvo jau antras produktyvus ir naudingas susitikimas VĮ Mažeikių miškų urėdijoje su LAMMC filialo direktoriaus pavaduotoju dr. Virgilijumi Mikšiumi.

Privačių miškų savininkams – apie mokesčius už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką

Mažeikių urėdija paskelbė 2017-06-07 05:17   [ atnaujinta 2017-06-07 05:17 ]

Š. m. birželio 20 d. vyks nemokami nuotoliniai mokymai apie mokesčius miško savininkams už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką. Pradžia – 14 val. Lektorius – Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos Miškininkystės katedros doc. dr. Eugenijus Vaitiekus.

Tai jau paskutinis iš dešimties Aplinkos ministerijos organizuojamų nemokamų nuotolinių mokymų ciklo užsiėmimas. Šie mokymai organizuojami atsižvelgus į ministerijos užsakymu atliktas miškų savininkų apklausas. Jos parodė, kad vienas pagrindinių trikdžių jiems ūkininkauti savo miško valdose – žinių stoka. Todėl privačių miškų savininkų mokymams ministerija skyrė lėšų iš Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programos.

Mokymus rengia Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija ir viešoji įstaiga „Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba“. Norintys dalyvauti mokymuose, turėtų užsiregistruoti.

Išsamesnės informacijos galima teirautis tel. 8 347 44049, 8 642 11894 arba el. p. miskininkyste@lzukt.lt

Miškininkai išbandė taiklumą šaudymo varžybose

Mažeikių urėdija paskelbė 2017-06-07 05:10   [ atnaujinta 2017-06-07 05:10 ]

Sportingo aikštelėje, kurioje sąlygos artimos įvairių paukščių medžiojimui,  taiklumą išbandė Lietuvos Respublikos Seimo, Generalinės miškų urėdijos  ir šalies miškų urėdijų komandos, pavieniai šauliai. Į varžybas susirinko beveik 90 šaulių, per 30 komandų iš įvairių šalies miškų urėdijų. Gaila, kad į varžybas neatvyko visi, išreiškusieji norą dalyvauti.

Komandinėje įskaitoje varžybų nugalėtoja tapo Tauragės komanda (170 taškų), antrą vietą užėmė Vilniaus atstovai iš komandos „Dvyliktas kalibras“ (150 taškų), trečioje vietoje palikę Anykščių miškų urėdijos atstovus su tokiu pat taškų „kraičiu“.

Individualioje įskaitoje nugalėjo Svajūnas Ringaila iš Telšių miškų urėdijos, antrą vietą užėmė Edmundas Šiaudvytis (Tauragės miškų urėdija), trečia vieta atiteko Kornelijui Aleknai (Panevežio miškų urėdija).

Generalinis miškų urėdas dr. Rimantas Prūsaitis kartu su Lietuvos Respublikos  Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininku dr. Kęstučiu Mažeika komandoms nugalėtojoms ir prizininkėms įteikė specialiai pagamintas taures, šauliai buvo apdovanoti medaliais, o besivaržiusieji asmeninėje įskaitoje – ir vardiniais diplomais.

Generalinis miškų urėdas pasidžiaugė pirmąkart sėkmingai organizuotomis respublikinėmis  miškininkų stendinio šaudymo varžybomis, už šią idėją jis dėkojo Šakių miškų urėdijos miškų urėdui Sigitui Tamošaičiui. Generalinis miškų urėdas vylėsi, kad kitais metais išbandyti rankos taiklumą susirinks dar gausesnis būrys miškininkų, dalyvaus visų miškų urėdijų šaulių komandos. Dr. Rimanto Prūsaičio teigimu, apie varžybų tęstinumą buvo nemažai kalbėtasi su jų organizatoriais ir dalyviais. Išsakytas pageidavimas įtraukti kuo daugiau dalyvių, todėl svarstoma kitais metais surengti atrankines zonines ir respublikines šaudymo varžybas bei pasiūlyti jose papildomų rungčių.

Šaudymo, beje, ir prieš kurį laiką vykusių respublikinių miškininkų krepšinio varžybų globėjas   dr. Kęstutis Mažeika sakė esąs aktyvus ir sportiškas žmogus nuo jaunystės, todėl be sporto neįsivaizduoja savo gyvenimo, skatina sportuoti ir kitus. Nors šaudymas turi savo specifiką, šios varžybos parodė, kad tarp miškininkų nemažai medžiotojų ir taiklių šaulių. Seimo narys ir pats taikėsi į skriejančias „antis“, tačiau, pasak jo, asmeninėje įskaitoje pasirodė vidutiniškai, savo pavyzdžiu labiau drąsino ir palaikė kitus dalyvius, pasidžiaugė jų rezultatais. „Manau, kad šios pirmosios varžybos praėjo sklandžiai, dalyviai buvo puikios nuotaikos, kurios neaptemdė nuogąstavimai dėl artėjančios miškų sistemos reformos. Susirinkę kartu miškininkai turėjo galimybę pakalbėti apie savo veiklos rezultatus, aptarti problemas ir ateities planus. Kalbėjomės ir apie šaudymo varžybų tęstinumą, sieksime jas išplėsti, sukviesti daugiau dalyvių. Turime ambicingų planų surengti miškininkų vasaros olimpiadą, į kurią miškininkai atvyktų kartu su šeimomis. Atitinkamai įtrauktume ir įvairesnių rungčių, turime kur tobulėti ir dėl ko stengtis,“ - sakė dr. K. Mažeika.

http://miskininkas.eu/miskininkai-isbande-taikluma-saudymo-varzybose/

1-10 of 192