Naujienos


Neskubėkime naikinti visų urėdijų

Mažeikių urėdija paskelbė   [ atnaujinta ]

Pirmoji naujojo aplinkos ministro Kęstučio Navicko iniciatyva apmokestinti vienkartinius kavos puodelius, švelniai tariant, ėjo pro šalį, antroji – reformuoti valstybinių miškų valdymą – mano nuomone, taip pat nežiba. Ministro lengvų pergalių paieška – suprantama, bet juk šnekame ne tik apie pinigus.

Valstybės kontrolė, atlikusi valstybės valdomų įmonių veiklos ir grąžos valstybei vertinimo auditą, pabrėžė, kad valstybinis miškų ūkio sektorius Lietuvoje yra nepakankamai skaidrus ir efektyvus. Kritiškai jas vertina bei konsolidavimą siūlo ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EPBO), kurios nare siekia tapti Lietuva. Tačiau tai tik rekomendacijos, kurios remiasi tik ekonomine nauda.

Pirma, kiek keista, kad pirmiausia ministras imasi reformos toje srityje, kuri toli gražu nėra blogiausia. Juk urėdijos dirba pelningai, o tai toli gražu nėra kiekvienos valstybinės įmonės požymis. Be to, urėdijų pelno rezultatai nėra blogi. Ar gali būti geresni? Žinoma, kad gali. Visada gali. Tai tobulinkime sistemą, darykime ją efektyvesnę, bet kam griauti viską, net aiškiai nežinant, ką sukursime vietoj to ir dėl ko?

Miškai, jų priežiūra ir valdymas nėra ir negali būti vien tik ekonominės naudos siekimo objektas. Tai mūsų plaučiai, rekreacija, gyvūnijos ir augalijos egzistavimo plotai ir tik nedidele dalimi ekonominės naudos, gaminant medieną, sfera.

Antra, labai jau tipiškas ministro, tarsi verslininko, mąstymas: viską vertinti tik iš ekonominės naudos pozicijų, ignoruojant didžiulę naudą, kurią visuomenė ir gamta gauna turėdama gerai sutvarkytus miškus.

Nebijau pasakyti, nes žinau, kad sugrūsti visas urėdijas į vieną įmonę, nurėžti urėdijų gebėjimą bei motyvaciją organizuoti tiek miškų plotų tvarkymo, priežiūros, plėtojimo, tiek medienos rengimo ir pardavimo darbą efektyviai ir centralizuotai – sena kai kurių verslo struktūrų svajonė. Jiems atrodo, kad taip bus lengviau užsitikrinti išskirtines sąlygas savo verslams bei daryti įtaką valstybinių miškų valdymo sričiai, kuri iš esmės taps monopolinė. Jiems gal ir bus geriau, tačiau ar geriau bus mums visiems?

Trečia, urėdijų valstybei generuojamas pelnas yra faktas. Valstybė nė cento nemoka sistemai išlaikyti, nes ji išsilaiko pati. Iš miškų sistemos uždirbtų pinigų skiriamos lėšos miškų plėtrai, rekreacinių plotų, infrastruktūros kūrimui bei priežiūrai ir t. t. Koks turi būti santykis tarp pinigų, skiriamų šiems tikslams, ir pinigų, atiduodamų valstybei – gali ir turi būti diskusijų objektas. Tai diskutuokime ir tobulinkime, o ne griaukime, net nežinodami dėl ko.

Kalbėdami apie miškų valdymą juk nekalbame vien apie pinigus. Jeigu urėdijų tikslas tebūtų kuo didesnis pelnas, tereikėtų kasmet kirsti vis daugiau medžių. Faktas, kad to nenorime, nes tikslas yra gausinti miškų plotus, didinti jų vertę (visais atžvilgiais, ne vien ekonominiu), išsaugoti ekologinę pusiausvyrą ir t. t.

Tikrai nesu iš principo prieš sistemos tobulinimą. Jeigu ministras mato, kad jos reikia – tai Jo teisė, bet man norisi, jog tai būtų daroma gerai apgalvojus, su aiškiai įvardytais tikslais ir siekiais. Nes dabar tėra pasakyta visai nedaug: kad kai kurie urėdai per ilgai dirba urėdais, kad vienos ar kitos urėdijos galbūt galėtų dirbti geriau ir, kad galbūt per daug žmonių dirba administracinį darbą. Jeigu problemos tik tokios – labai keistas noras viską sugriauti. Jei pacientui sloga, niekas nepuola pjauti kojos, bet miškų tvarkymui bandoma taikyti būtent tokį metodą. Bent jau toks įspūdis susidaro.

Jeigu viena ar kita urėdija, kaip teigiama, dirba nuostolingai, reikia žiūrėti konkrečiai dėl ko. Jeigu vienas ar kitas urėdijos vadovas arba darbuotojas dirba ilgą laiką, tai tikrai nereiškia, kad dirba blogai. Esminis klausimas yra, kaip Jie dirba? Miškininkų darbas yra kartu ir gyvenimo būdas. Teigti, kad miškininku ar urėdu dirbančio žmogaus minusas yra jo ilga patirtis – absurdas, kvailystė ir paprasčiausia nepagarba žmonėms, skyrusiems ilgus savo gyvenimo metus miškų puoselėjimui.

Laukiu, kol naujasis ministras pateiks platesnį planą, kaip žadama vykdyti reformą, kokios bus jos sąnaudos, kokia planuojama nauda, kokią įtaką tai padarys tolesnei valstybinių miškų plėtrai, priežiūrai, infrastruktūros plėtrai ir t. t. Kokią įtaką tai turės privačių miškų valdymui ir bendros skirtingų nuosavybių Lietuvos miškų ateičiai? Ekonominiai argumentai tikrai yra svarbūs, bet jie nėra vieninteliai. Turės išlikti vadovai, kurie dirbs vietoje. Turės turėti ir darbo vietą, o ar pastatas vadinsis „urėdija“ ir pareigos „urėdas“ – čia jau antraeiliai dalykai. Pagrindinis dalykas yra mūsų požiūris į žmones, kurie ilgus savo gyvenimo metus skyrė Lietuvos miškams.

Viską įvertinus, kol kas ministro K. Navicko iniciatyva greitai griebti valstybinę miškų sistemą už gerklės labiau primena politinį veiksmą, nei rimto profesionalo siekį kažką keisti. Jau esu ne kartą minėjęs, kad radikalios pertvarkos verkiant reikalauja šalies atliekų bei kiti sektoriai, kur valstybė kone kasdien praranda milijonus eurų bei toliau teršia gamtą. Bet ten lengvų pergalių nepasieksi.

Valentinas Mazuronis, Europos Parlamento narys

Nuoroda į straipsnį: čia

Vietoj urėdijų – „lieschozpromas“

Mažeikių urėdija paskelbė   [ atnaujinta ]

Tylėti nebegaliu. Lieschozprom – taip sovietmečiu buvo vadinamas miškų ūkio pramonės gamybinis susivienijimas. Grįžtame ten, iš kur išėjome.

Laiko spiralė, apsukusi laisvės ratą, sugrįžta į Lietuvos miškus grėsmingu benzopjūklo dūzgesiu?! Man jis iki kaulų smegenų pažįstamas. Be to, labai aiškiai girdžiu, iš kur sklinda šis čaižus garsas. Siekis bet kokia kaina užvaldyti stabiliai veikiančią valstybinių miškų sistemą, perduodant ją vadybininkų ar stambiojo kapitalo klanams, niekaip nesiderina su „valstiečių“ ir žaliųjų deklaruojamu darniu vystymusi. Žmogus, nors kiek susipažinęs su darnaus vystymosi principu ir jo praktiniu taikymu, supranta, kad tai, ką rengiamasi daryti vienoje svarbiausių ekosistemų – miškuose, visiškai nesiderina su skelbiamomis vertybėmis. Vietoj kompleksinio miškų kūrimo, tausojamo naudojimo, atkūrimo ir saugojimo bet kokia kaina siekiama naudos! Nejaugi grįžtame į laikus, kai viena sakoma, o kita daroma?

Ministras Kęstutis Navickas savo karjerą pradeda minkštakūnišku pataikavimu prezidentei ir kartu atiduodamas duoklę verslo grupėms, o tai jau grėsminga. Ar užteks drąsos sveiko proto piliečiams pasakyti „ne“? Kai Kalėdų proga ministras paskelbė, jog išgėrus puodelį kavos reikės susimokėti antra tiek už puodelio utilizavimą, iš karto ir pasakė – kieno tai užsakymas. Neva atliekų tvarkytojams per didelė našta tvarkyti panaudotą vienkartinę tarą. Suskaičiavau ir nustėrau – kokį pinigėlį kai kas pasidarys iš tų kavos puodelių! Bet tai truko neilgai. Turbūt ne vienas moku skaičiuoti, tad kai suskaičiavo, ir susipešė. Ministrui teko atšaukti ketinimus.

Ką ten kavos puodeliai, štai mediena – jau kas kita. Ir tai bus daroma dangstantis pseudopatriotiniu šūkiu didinti valstybės biudžetą. Tik ar siekiant vienintelio tikslo toks būdas yra tinkamiausias? Gal trumpalaikiu laikotarpiu, kol bus iškirsti produktyvūs miškai, apčiuopiamas rezultatas ir bus matomas, o paskui, kaip sakoma, „po manęs nors ir tvanas“. Taigi norint įgyvendinti užsibrėžtus tikslus reikia pašalinti gana darniai veikiančią valstybinių miškų apsaugos, naudojimo ir atkūrimo sistemą, paremtą regioniniu (urėdijų) valdymo principu. Apie tai, kiek Nepriklausomybės laikotarpiu padidėjo Lietuvos miškingumas arba brandžios medienos kiekis, o kartu ir šalies BVP, galėsime pakalbėti kitą kartą, juolab kad šiais klausimais yra parengtos išsamios studijos. Šįkart noriu atkreipti dėmesį į tai, kokia grėsmė pakibo virš valstybinių miškų. Pasirinktas „reformos“ būdas, siekiant apjuodinti (ką ten apjuodinti, tiesiog apdergti) miškų urėdus ir sugriauti nusistovėjusią sistemą, bet ar tai reikia daryti bolševikišku revoliuciniu principu?

Miškas – ne vien skambantys pinigėliai. Visi, kas bent kartą buvo miške, suprato, kad tai sudėtinga ekosistema, kurią visi jaučiame: vieni – akimis, kiti – ausimis, treti – nosimi, dar kiti – visais jutimo organais. Ir nė vienas nejaučia nieko, kas blogai veiktų sveiką ar ligotą žmogų. Ne veltui miškai dar vadinami planetos plaučiais. O už gerą savijautą į juos turime žiūrėti pagarbiai – ne vien naudotojo akimis. Kad galėtume mėgautis tokiu komfortu, privalome ir miškams atiduoti tam tikrą duoklę. Ji atiduodama minimizuojant ekonominį apetitą arba atkuriant tai, kas buvo prarasta. Ir viską gana gerai atlieka valstybinių miškų pareigūnai. Tiesą sakant, valstybinių miškų sistema ir jos pareigūnai labai daug prisideda, kad ir privačiuose miškuose būtų darna. Deja, tie, kurie svajoja gauti didesnės ekonominės naudos iš miškų, centralizuojant valdymo sistemą, manau, smarkiai apsirinka. Klysta reformos propaguotojai, klysta ir tam tikros privačių miškų savininkų struktūros, nes, kaip teigia medienos perdirbėjai, centralizavus valstybinių miškų valdymą, gal dar perkėlus tokio valdymo valdybą arčiau perdirbėjų („Vakarų medienos grupė“?..) būtų galima valdomame aukcione pigiau nusipirkti medienos. Bet jeigu mediena taps pigesnė valstybiniuose miškuose, už mažesnę kainą ji bus perkama ir iš privačių valdų. Taigi šį senokai besirutuliojantį ginčą laimės ne miškininkai. Atrodo, kad kurpiama sistema bus labai panaši į kitas monopolinio dominavimo sistemas – pavyzdžiui, kaip pieno perdirbėjų, kurių niekas negali suvaldyti, o tie, kurie gali, – nenori. Galų gale planuojamos reformos rezultatas būtų toks: valstybiniai miškai atitektų privačiam monopolininkui, kurio pagrindinio akcininko veikla neapsiriboja mūsų šalies interesais, ir tai jau pavojinga valstybės saugumo požiūriu (Medienos verslo magnatui turto siekimas – tarsi pramoninė improvizacija. Veidas.lt).

Ar dėl pasitaikančių blogybių kalti Lietuvos urėdai ir visa valstybinių miškų sistema? Būčiau naivus, jei teigčiau, jog valstybinių miškų sistemoje nepasitaiko nepageidautinų reiškinių. Čia, kaip ir kiekviename kolektyve ar įmonėje, būna visko, bet negalime nematyti ir stabiliai veikiančios visa apimančios miškininkų veiklos naudojant, atkuriant bei saugant mūsų Tėvynės žaliąjį drabužį. Dirbdamas atsakingą darbą lankiausi beveik visose miškų urėdijose. Tose, kuriose daugiau brandžių miškų, kur paprastesnės ūkininkavimo sąlygos, natūralu, kad ir nauda gaunama didesnė, o užmirkę, šiuolaikinei technikai sunkiai prieinami miškai ekonominiu požiūriu mažiau vertingi – tokių urėdijų ir rodikliai prastesni. Gal ir ne pats blogiausias dalykas, kad tokie miškai išliks ateities kartoms, svarbiausia, jog nepražūtų, nors ir šiuo atveju „žaliasis ministras“ galėtų pažvelgti plačiau, galbūt peržiūrėti „buveinių“ sistemą. Urėdai kaltinami dėl neva pernelyg artimų ryšių su viena iš Lietuvos partijų, bet aš tokio vaizdo nesusidariau. Nors priklausau kitai partijai, tikrai galiu patvirtinti, kad didžioji politika urėdijose nevykdoma, juolab jog urėdų pažiūros toli gražu ne vienodos. Žinoma, jie yra piliečiai ir turi teisę į pasirinkimą, tačiau kas galėtų paneigti, kad centralizuojant valstybinių miškų sistemos valdymą kaip tik nesiekiama palenkti miškininkų sau politiškai patogia kryptimi, nors tai jau būtų itin įžūlu. Brėžiant kaltinimų urėdams paralelę neva dėl problemų Lietuvos miškuose, visai lengva būtų apkaltinti ir Lietuvos Respublikos prezidentę dėl šalyje klestinčios korupcijos, emigracijos masto, narkomanijos, skurdo, patyčių... kaip kadaise buvo apkaltintas Laisvės premijos laureatas Vytautas Landsbergis dėl kolūkių išgrobstymo. Tad gal jau gana ieškoti kaltų ten, kur jų nėra. Ar ne geriau būtų aiškiai įvardyti, ko norime ir ką būtina nedelsiant daryti, o ne mojuoti budelio kirviu.

Pradžioje buvo kavos puodeliai, dabar – miškai, mintyse – saugomos teritorijos ir dar nežinia kas. Toks „žaliojo ministro“ K. Navicko nusiteikimas, man regis, vertas įvertinimo. Taip sakau manydamas, kad rimtos diskusijos be tam tikro sukrėtimo nebus, todėl gali tekti dar kartą konstatuoti, jog šaukštai popiet.

Jonas Šimėnas – Kovo 11-osios signataras

Nuoroda į straipsnį: čia

Pažinkime mišką žiemą

Mažeikių urėdija paskelbė 2017-01-12 23:21   [ atnaujinta 2017-01-12 23:23 ]

    Šalta ir snieguota žiema - tikras išbandymų metas mūsų krašte žiemoti pasilikusiems paukščiams. Sniegas uždengia ir taip negausias maisto atsargas, o paspaudęs šaltukas jas dar tvirčiau užrakina ir padaro sunkiai pasiekiamas.
    Šių metų sausio 11 d. VĮ Mažeikių miškų urėdijos darbuotojai, kartu su Mažeikių „Jievaro“ pagrindinės mokyklos mokytojais ir mokiniais, spaudžiant šaltukui ir esant gausiai sniego dangai, neužmiršo miške žiemojančių paukščių. Mokiniai zylėms, bukučiams, geniams ir kitiems vabzdžialesiams paukščiams paruošė nesūdytų lašinių, o miškininkai savo ruoštu papasakojo Mažeikių „Jievaro“ pagrindinės mokyklos mokytojams ir mokiniams apie žiemoti Lietuvoje pasiliekančius paukščius bei pravedė pažintinę ekskursiją „Pažinkime mišką žiemą“ po VĮ Mažeikių miškų urėdijos miškus.

Einiaus Plonio nuotraukos

Urėdijų pertvarka - lyg karšta bulvė

Mažeikių urėdija paskelbė 2017-01-12 04:08   [ atnaujinta 2017-01-12 04:22 ]

Daug metų gyvuojančių ir sėkmingai Lietuvoje dirbančių 42 urėdijų likimas vėl skendi nežinomybėje. Kol kas niekas nesiryžta pasakyti, kuo baigsis ši jau kelerius metus besitęsianti istorija, – urėdijos bus sustambintos ar visai panaikintos. Šiuo metu rengiama nauja miškų valdymo koncepcija, kurios metmenys turėtų paaiškėti šio mėnesio pabaigoje. Kokia ji bus, neaišku, nes politikai savo planų viešai neatskleidžia, o miškininkų nuomonės dar niekas ir neklausė.

Skaičių įtvirtino įstatyme
Stumdymasis dėl urėdijų pertvarkos prasidėjo dar praėjusios kadencijos Seime, kai pradėjo sklisti kalbos apie jų stambinimą ir įvairūs gandai. Pernai ankstyvą pavasarį parlamentarai pataisė Miškų ūkio įstatymą ir jame nustatė: Lietuvoje turi būti nei daugiau, nei mažiau – 42 urėdijos.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė šią įstatymo pataisą vetavo. Jos nuomone, toks urėdijų skaičiaus nustatymas teisės aktu neatitiktų Lietuvos interesų ir varžytų Vyriausybės galias efektyviai valdyti miškų ūkį. Kitaip tariant, pasak šalies vadovės, Seimo priimtose Miškų ūkio įstatymo pataisose įtvirtinta prievolė išsaugoti 42 miškų urėdijas prieštarauja Vyriausybės numatytai miškų ūkio pertvarkai bei perėjimui prie efektyvaus ir centralizuoto miškų valdymo.
Tačiau Seimo nariai savo nuomonės nepakeitė ir Prezidentės veto atmetė. Pataisos įsigaliojo. Iki tol įstatymas nereglamentavo, kiek urėdijų turi būti Lietuvoje, todėl Vyriausybė turėjo laisvas rankas miškų ūkiui reformuoti. Buvo planų urėdijų skaičių sumažinti iki 9–12, bet kuriam laikui juos teko atidėti.

Nepavykę pertvarkų bandymai

Tačiau reformų iniciatoriai nesudėjo ginklų ir netrukus pasiūlė panaikinti Generalinę urėdiją, o jos funkcijas perduoti Aplinkos ministerijos Miškų departamentui ir Valstybinei miškų tarnybai. Matyti, tuomet vis dar turėta vilčių reformuoti urėdijas. Tiesa, iš kito galo – pradedant nuo viršaus. Bet šiam siūlymui nepritarė nei Vyriausybė, nei Seimas ir viskas liko po senovei.
Kodėl taip atkakliai buvo užsimota sumažinti urėdijų skaičių arba iš viso jas panaikinti? Viena iš oficialių versijų – tai rekomenduoja turtingiausias ir labiausiai pasaulyje išsivysčiusias valstybes vienijanti Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, į kurią įstoti dabar siekia Lietuva. Pasak buvusios Vyriausybės vadovų, neįvykdę jos rekomendacijų, negalėsime tapti šios organizacijos nare arba šis procesas kuriam laikui sustos.

Būtinybės reformuoti nemato
Lietuvos miškininkų sąjungos prezidentas Edmundas Bartkevičius nesiryžo pasakyti, kuo baigsis kalbos apie urėdijų reorganizavimą.
„Sunku ką nors pasakyti, nežinant, kokių tikslų iš tiesų yra siekiama. Bandant gaivinti regionus, urėdijų skaičiaus mažinimas ar jų naikinimas jiems būtų nenaudingas, nes viskas koncentruotųsi centre. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos rekomendacijos Lietuvoje mažinti urėdijų skaičių irgi nėra labai aiškios ir visiškai pagrįstos“, – „Ūkininko patarėjui“ sakė sąjungos vadovas.
Jo teigimu, šis klausimas Lietuvos miškininkų sąjungoje svarstytas ne kartą ir būta įvairių nuomonių. „Miškininkai irgi žmonės, ir nebūtinai visi jie turi mąstyti vienodai. Tačiau, mano nuomone, kokios nors rimtesnės būtinybės šiuo metu reorganizuoti urėdijas nėra. Visos jos dirba pelningai, moka didžiulius – net 62 proc. savo pajamų – mokesčius valstybei, miškai prižiūrimi gerai. Mažesnės urėdijos, skaičiuojant pajamas iš vieno hektaro, dirba efektyviau, tačiau kitos jų galimybės yra mažesnės. Gal tokios ir norėtų kokių nors reformų. Tačiau jos turėtų būti labai gerai apgalvotos ir pasvertos“, – svarstė E. Bartkevičius.

Kas labiausiai suinteresuotas?

Kartu šalies miškininkų sąjungos vadovas neatmetė jau ne pirmus metus sklindančių gandų, kad labiausiai urėdijų reformomis yra suinteresuoti lobistai – prekeiviai mišku ir medienos perdirbėjai. Ir tas darbas, jo nuomone, vyksta labai intensyviai.
„Logika čia paprasta, jei urėdijų būtų mažiau arba liktų tik viena, prekeiviams ir perdirbėjams būtų lengviau susitarti dėl medienos kainos. Stambieji čia tikrai laimėtų, tačiau labai nukentėtų rajonų savivaldybėse ir miesteliuose dirbančios nedidelės lentpjūvės. Jos tikrai nepajėgtų konkuruoti su didžiaisiais perdirbėjais ar medienos eksportuotojais. Darbo vietų regionuose ne padaugėtų, o dar labiau sumažėtų. Ar to norime? Manau, kad ne“, – galimas reformos tamsiąsias puses atskleidė E. Bartkevičius.
Bandymus Seime panaikinti Generalinę urėdiją ir jis pavadino skubotais ir neapgalvotais. „Turi būti kokia nors žinyba, kuri koo­rdinuotų, derintų urėdijų veiksmus. Be to, miškų ūkio politika turi būti atskirta nuo jos vykdytojų, todėl suplakti šias dvi institucijas į vieną būtų neišmintinga. Esame pasiūlę savo paslaugas tobulinant urėdijų valdymą, tikiuosi, kad netrukus sulauksime kvietimo išsakyti ir savo poziciją“, – vylėsi sąjungos vadovas.

Funkcijos dubliuotis gali kitur

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys Linas Balsys buvo kategoriškesnis. „Praėjusią kadenciją dėl tų urėdijų vyko tikras karas. Jutome stambiųjų medienos prekeivių ir perdirbėjų spaudimą. Tačiau jiems nepavyko, parlamentarai tuomet buvo gana vieningi – nusprendė, kad urėdijų naikinti nereikia. Jos veikia kaip savotiška kontroliuojanti sistema, kurią sujungia Generalinė urėdija. Urėdijos šiuo metu tikrai dirba visai neblogai, Lietuvos miškai pripažinti gana gerai tvarkomais, kirtimai yra subalansuoti. Tačiau įvairiems medžio plokščių gamintojams tai nepatinka. O nepatinka, matyt, todėl, kad turi savų interesų, kuo mažiau urėdijų, tuo lengviau su jomis būtų susitarti“, – sakė „Ūkininko patarėjui“ L. Balsys.
Pasak parlamentaro, neretai svarstoma: Lietuvoje yra Miškų institutas, Valstybinė miškų tarnyba, Aplinkos ministerijos Miškų departamentas, kam dar reikia ir Generalinės urėdijos?
„O gal, priešingai, – nereikia to instituto, miškų tarnybos ir departamento? Būtent šių institucijų veikla gali dubliuotis. Generalinė urėdija vykdo ūkinę veiklą, prižiūri ir tvarko miškus, bendrauja su gyventojais. Todėl manau, kad urėdijos tikrai yra reikalingos. Komitete esame aptarę, kad naujasis aplinkos ministras mums pateiks konceptualią viziją, kaip toliau bus valdomi mūsų miškai, ką ir kaip ketinama keisti. Tačiau kol kas tik plaukioja įvairūs gandai apie įstatymo pataisas naikinti ar mažinti urėdijas ir daugiau nieko. Tai būtų tik gerai veikiančio mechanizmo ardymas“, – įsitikinęs Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys.
Tačiau parlamentaras daug vilčių deda į naująjį aplinkos ministrą, kuris, jo nuomone, turėtų įsiklausyti į specialistų, profesionalų nuomonę, atsispirti įvairių lobistų argumentams ir jų spaudimui.

Siūlo viską gerai pasverti

Lietuvos miško savininkų asociacijos vadovo Algio Gaižučio teigimu, privatininkai pritartų visų nuosavybės formų miškų ūkio ekonominio reguliavimo tobulinimo paieškoms, kurios būtų grindžiamos ne emocijomis, o racionaliais ekonominiais skaičiavimais. Jo nuomone, prieš diegiant tokias naujoves pirmiausiai jos turėtų būti išbandytos praktikoje.
„Mes, miškų savininkai, esame suinteresuoti, kad mūsų kolegos valstybiniuose miškuose dirbtų stabiliai, kad už savo darbą gautų deramą atlygį. Jie neturėtų būti apkrauti, kaip neretai pasitaiko, nereikalingomis, jų veiklai nebūdingomis funkcijomis, kurios specialistus paverčia tik instrukcijų vykdytojais, miškui skiriant mažiau laiko ir dėmesio“, – savo poziciją dėl urėdijų reorganizacijos dėstė A. Gaižutis.
Pasak A. Gaižučio, patirtis rodo, kad bet kokios geros pirminės idėjos, jei jų įgyvendinimas yra uždelsiamas ir tampa perdėm politizuojamas, išsigimsta. Tuomet reformuojamame sektoriuje dirbantys apsukruoliai dažnai sugeba „pasišildyti“ rankas, o valstybė tik nukenčia. Todėl reformuojant valstybinių miškų sistemą reikėtų gerai apsvarstytų, aiškių ir jau tuomet – neatidėliotinų sprendimų.

Miške turėtų būti vienas šeimininkas
A. Gaižučio nuomone, imantis šios pertvarkos, negalima išskirti kokio nors vieno elemento, būtina matyti bendrą vaizdą, kaip veikia visos su tuo susijusios institucijos, kokios jų funkcijos ir tarpusavio ryšiai.
„Mums nelabai svarbu, kiek Lietuvoje bus urėdijų, – viskas priklauso nuo jų darbo efektyvumo. Žinoma, šiek tiek absurdiškai atrodo, kai jų skaičius įtvirtintas įstatymu ir įmonė iš esmės neturi teisės optimizuoti savo veiklos. Manau, nėra gerai, kai miškuose, be miškininkų, ant kurių dažnai kariami visi šunys, daug ką kontroliuoja, koordinuoja dar keletas institucijų. O čia, miške, turėtų būti vienas šeimininkas. Seniai žinoma: kai devynios auklės – vaikas be galvos. Bent jau kol kas mūsų nuomonės niekas neklausė. Gal todėl, kad esame privačių miškų, o ne valstybinių, kuriuose planuojamos tos pertvarkos, savininkai“, –svarstė A. Gaižutis.

Laukia politikų sprendimo
Ką apie galimas permainas mano pati Generalinė urėdija? To „Ūkininko patarėjo“ korespondento paklaustas generalinio urėdo pavaduotojas Valdas Vaičiūnas nebuvo kalbus.
„Jūs kreipiatės ne tuo adresu. Mes esame tik vykdytojai, o ne politikai. Kaip jie nuspręs, taip ir bus. Kiek žinau, viskas dabar yra svarstoma pačiu aukščiausiu politiniu lygiu, todėl jų reikėtų klausti. Šiuo metu tai ne mūsų kompetencijos klausimas“, – sakė generalinio urėdo pavaduotojas.
Pasiteiravus, ar daug metų išsilaikiusi dabartinė miško valdymo sistema, kurioje yra 42 urėdijos, nepasiteisino, gal iš tiesų jų yra per daug ar per mažai, V. Vaičiūnas atsakė lakoniškai, nesileisdamas į platesnius svarstymus: „Mes niekuomet netvirtinome, kad ši sistema yra labai gera. Manau, Vyriausybėje, Seime, miškininkų bendruomenėje dar vyks diskusijos, bus ieškoma geriausio varianto. Vienoks ar kitoks optimizavimas valstybiniuose miškuose, mano nuomone, vis dėlto turės būti įgyvendintas.“

Miškai turi būti valdomi efektyviai ir skaidriai


Kęstutis NAVICKAS
Aplinkos ministras

Šiuo metu apie būsimą urėdijų reformą nieko konkretesnio pasakyti negalėčiau. Pertvarkos vizija dar tik rengiama, kol kas turime tik jos apmatus. Prie šio projekto dirba ministerijos specialistai ir ekspertai. Viešai jį paskelbsime tada, kai gausime politinį pritarimą, kad be reikalo iš anksto nekaitintume aistrų. Po to konsultuosimės, diskutuosime, išklausysime visus „už“ ir „prieš“. Miškų valdymą reikia pertvarkyti jau vien dėl to, kad jis būtų skaidrus ir efektyvus. Toks yra mūsų pagrindinis tikslas. Tikimės, kad labai greitai, galbūt net sausio pabaigoje, visą šią viziją galėsime paskelbti viešai.

 Stasys JOKŪBAITIS
„ŪP“ korespondentas
Nuoroda į straipsnį

VĮ Mažeikių miškų urėdijos vykdomas aukcionas

Mažeikių urėdija paskelbė 2017-01-12 01:37   [ atnaujinta 2017-01-13 00:05 ]

VĮ Mažeikių miškų urėdija skelbia nereikalingo arba netinkamo (negalimo) naudoti  valstybės turto pardavimo aukcioną, kuris įvyks VĮ Mažeikių miškų urėdijoje (Senkelio g.14, Mažeikiai) 2017 m. sausio 30 d. 10.30 val. Neįvykus pirmam aukcionui, vasario 6 d. 10.30 val., tuo pačiu adresu vyks antrasis aukcionas. Aukciono dalyviai registruojami rengiamo aukciono dieną 10.00-10.20 val.
    Juridiniai asmenys, ketinantys dalyvauti aukcione, privalo pateikti:
    1. Registracijos pažymėjimo įmonės nustatyta tvarka patvirtintą nuorašą.
    2. Įgaliojimą atstovauti įmonę aukcione.
    Fiziniai asmenys, ketinantys dalyvauti aukcione, turi pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.
    Aukciono dalyviai, norintys pirkti prekes, iki registracijos aukcione sumoka pavedimu į VĮ Mažeikių miškų urėdijos atsiskaitomąją sąskaitą 5 % numatomo pirkti turto vieneto pradinės kainos įnašą. Mokėjimo pavedime nurodyti: ''Pradinis įnašas už perkamą turtą (jį įvardijant)''. Įnašas aukciono laimėtojui įskaitomas apmokant už aukcione įsigytą prekę. Aukciono laimėtojui nesumokėjus už įsigytą prekę, įnašas negrąžinamas.
    Už pradinį įnašą ir įsigytą turtą mokama pavedimu į VĮ Mažeikių miškų urėdijos sąskaitą LT 674010040700070195, AB DNB bankas, banko kodas 40100.
    Dalyviai, norintys dalyvauti aukcione, turi turėti dokumentą, patvirtinantį, kad įsigytas dalyvio bilietas. Aukciono dalyvio bilieto kaina - 5,0 Eur. Žiūrovo bilieto kaina – 3,0 Eur. Aukciono dalyviui ir žiūrovui pinigai už bilietus negrąžinami.
    Dalyvio/žiūrovo mokestis mokamas urėdijos kasoje grynais arba pavedimu į urėdijos sąskaitą iki aukciono pradžios.
    Už nupirktą turtą sumokama  pavedimu per 5 darbo dienas po aukciono.
    Parduodamo turto apžiūra vyks VĮ Mažeikių miškų urėdijoje (Sedos 51, Mažeikiai), 3 darbo dienos iki aukciono pradžios nuo 8 iki 10.00 val.
     Informaciją aukciono klausimais teikia, MRPT padalinio viršininkas Artūras Raudonis, tel. 8443 72739, el. paštas arturas.raudonis@mazmu.lt, MRPT padalinio mechanikas Romas Vaišnoras, tel. Nr. 8443 72842, el. paštas romas.vaisnoras@mazmu.lt

Parduodama:

Eil. Nr.

Inventorinis Nr.

Pagaminimo metai

Pavadinimas ir markė

Kiekis, vnt.

Pradinė vieneto kaina, Eur (be PVM)

1.

142501

2012

Medvežė LOGSET 5F, valst. Nr. A428K

1

83 000,00

2.

150209

2010

Miškovežinė priekaba 3 ašių, NARKO.S3HS11T

1

20 000,00

Eglutės vagystę padėjo išaiškinti stebėjimo kamera

Mažeikių urėdija paskelbė 2016-12-29 03:11   [ atnaujinta 2017-01-13 04:10 ]

2016 m. gruodžio mėnesį VĮ Mažeikių miškų urėdijos Mažeikių girininkijos tarpiniams medienos sandėliams stebėti naudojama mobili stebėjimo kamera, užfiksavo Opel markės automobilį ir asmenis, kurie nuėjo į šalia esantį jaunuolyną ir neteisėtai nukirto eglutę.
2016 m. gruodžio 12 d., dėl padaryto pažeidimo, VĮ Mažeikių miškų urėdijoje buvo pradėtas administracinis tyrimas. Pagal stebėjimo kameros nuotraukas, kuriose aiškiai matėsi automobilio valstybinis numeris, buvo nesunkiai surastas ir pats eglutės kirtėjas.  Pažeidėjui teko susimokėti ne tik už nukirstą eglutę, bet ir administracinę baudą. Primename, kad VĮ Mažeikių miškų urėdijoje miškus pastoviai stebi ne tik miškininkai, bet ir įvairiose vietose pastatytos mobilios stebėjimo kameros.


Kalėdinių puokščių konkursas

Mažeikių urėdija paskelbė 2016-12-22 06:08   [ atnaujinta 2016-12-22 06:30 ]

VĮ Mažeikių miškų urėdijoje 2016 m. gruodžio mėnesį buvo surengtas Kalėdinių puokščių konkursas. Jaunieji miško bičiuliai iš Mažeikių darželio – mokyklos „Kregždutė“ ir Mažeikių Pavasario pagrindinės mokyklos pagamino įvairių Kalėdinių puokščių ir advento vainikų. 2016 m. gruodžio 22 d. gražiausių Kalėdinių darbelių autoriai buvo apdovanoti, o jų padarytos puokštės ir vainikai, kartu su kitais jaunųjų miško bičiulių darbais nuvežti į Mažeikių rajono Plinkšių senelių globos namus. Šia gražia akcija padovanojome Kalėdas ir tiems, kurie neretai būna užmiršti.

Einiaus Plonio nuotraukos

Konkurse dalyvavusios puokštės


Puokščių įteikimas Plinkšių senelių globos namuose
Konkurso laimėtojų iš Mažeikių darželio – mokyklos "Kregždutė" apdovanojimas
Konkurso laimėtojų iš Mažeikių Pavasario pagrindinės mokyklos apdovanojimas

Parsinešk Kalėdas į savo namus

Mažeikių urėdija paskelbė 2016-12-07 03:26   [ atnaujinta 2016-12-23 00:16 ]

Parsinešk Kalėdas į savo namus sėkmingai įvyko ir Mažeikių miškų urėdijoje. Šakas dalinome Mažeikių, Sedos, Viekšnių Naujosios Akmenės ir Akmenės miestuose. Susirinko gausybė žmonių kuriems buvo išdalintos eglių ir pušų šakos. 

Einiaus Plonio nuotraukos
Mažeikiai

Viekšniai


Akmenė
Naujoji Akmenė


AKCIJA

Kiekvienais metais artėjant Šv. Kalėdoms sukame galvą, kaip papuošti namus, kur įsigyti eglę ar eglės šaką. Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerija siūlo dalyvauti tradicinėje akcijoje „Parsinešk Kalėdas į savo namus“, kurios metu daugiau nei  šimte vietų visoje Lietuvoje miškininkai dalins eglių šakas.

VĮ Mažeikių miškų urėdijos miškininkai visus kviečia prisijungti prie šios akcijos ir namuose puošti ne nukirstą eglutę, bet eglės šaką. Šia jau tradicine tapusia akcija skatiname išsaugoti jaunus Lietuvos miškus ir padedame žmonėms, kurie negali sau leisti įsigyti Kalėdų eglutės.

Vis labiau populiarėjančios ir gamtą tausojančios eglės šakos yra puiki išeitis tiems, kuriems eglutė nebūtina. Iš eglišakių galima sukurti išradingas puokštes bei menines kompozicijas, tinkančias ir Kalėdų stalui, ir kambario erdvei.

2016 m. gruodžio 20 d. 13:00 VĮ Mažeikių miškų urėdijoje eglių šakos bus dalijamos:


Mažeikių mieste – Žemaitijos g. 49 (Šv. Pranciškaus Asyžiečio aikštė)

Sedos mieste – A. Baranausko g. 18 (Aikštė šalia parduotuvės)

Viekšnių mieste – Tilto g. 12 (Šalia seniūnijos pastato)

Naujosios Akmenės mieste – V. Kudirkos g. 29 (šalia prekybos centro „Tau“)

Akmenės mieste - Kasakausko g. 17 (prie Akmenės krašto muziejaus)

Pasiklausykime miško išminties

Mažeikių urėdija paskelbė 2016-12-06 23:08   [ atnaujinta 2016-12-06 23:08 ]

2016 m. gruodžio 6 d. VĮ Mažeikių miškų urėdijos darbuotojai dalyvavo susitikime su Mažeikių darželio – mokyklos „Kregždutė“ mokytojais ir mokiniais. Susitikimo metu miško apsaugos inžinierius Paulius Gedrimas pradinių klasių mokiniams pravedė pamoką „Pasiklausykime miško išminties“. Pamokos metu bendraujant su mokiniais, buvo pasakojama apie mišką ir kas jame gyvena, pristatytas pažintinis filmukas apie dažniausiai Lietuvoje sutinkamus paukščius bei atsakyti svarbiausi mažųjų miško bičiulių klausimai.

Einiaus Plonio nuotraukos

Privačių miškų savininkams – apie leidimus kirsti mišką ir jų išdavimo tvarką

Mažeikių urėdija paskelbė 2016-12-02 00:47   [ atnaujinta 2016-12-02 00:48 ]

Gruodžio 15 d. 14 val. vyks nemokami nuotoliniai mokymai privačių miškų savininkams apie leidimus kirsti mišką ir jų išdavimo tvarką. Lektorius – Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos Miškininkystės katedros doc. dr. Eugenijus Vaitiekus.

Tai jau ketvirtas iš dešimties Aplinkos ministerijos organizuojamų nemokamų nuotolinių mokymų ciklo užsiėmimas. Šie mokymai organizuojami atsižvelgus į ministerijos užsakymu atliktas miškų savininkų apklausas. Jos parodė, kad vienas pagrindinių trikdžių miško savininkams ūkininkauti savo valdose – žinių stoka. Todėl privačių miškų savininkų mokymams ministerija skyrė lėšų iš Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programos.

Per kitus užsiėmimus bus nagrinėjamos šios temos: apvaliosios medienos matavimo būdai ir jos gabenimas, miško atkūrimas ir įveisimas, ES parama pagal Kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemones, susijusias su miškų ūkio veikla, miško sanitarinė ir priešgaisrinė apsauga, mokesčiai už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką.

Mokymus rengia Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija ir VšĮ „Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba“. Norint dalyvauti mokymuose, prašome užsiregistruoti. Išsamesnės informacijos galima teirautis tel. (8 347) 44049, 8642 11894 arba el. p. miskininkyste@lzukt.lt.

1-10 of 145