Naujienos


Valentino Mazuronio kreipimasis

Mažeikių urėdija paskelbė 2017-04-14 04:04   [ atnaujinta 2017-04-14 04:04 ]

Gerb., Gintarai Nemuni, visi Mažeikių miškų urėdijos darbuotojai,

Kreipiuosi į jus atvirai ir viešai, nes negaliu laisvai stebėti, kaip tarp besisukančių urėdijų reformos girnų yra traiškomas jūsų geras vardas ir darbai miškų, gamtos ir valstybės labui. Šneku ne apie kurį nors konkrečiai, bet apie jus visus - visą miškininkų bendruomene, kurios atsidavimu savo darbui ir gamtai aš niekuomet neabejojau.

Nauja valdžia - naujos taisyklės. Tai puikiai suprantu. Jeigu dabartinė Vyriausybė nusprendė, kad reikia reformos- ji turi teisę ją vykdyti. Nekalbėsiu šiandien apie sumanytos reformos esmę ir kodėl ji, mano manymu, yra netinkama. Jeigu Premjeras, aplinkos ministras ir Prezidentė mano, kad reikia naikinti urėdijas - tai jų atsakomybė ir valia. Tačiau man yra nesuvokiama, kam tarp viso to - šmeižti ir juodinti visus Lietuvos miškininkus.

1918-1919 m. atkurtoje Nepriklausomoje Lietuvos Respublikoje buvo sukurta ir miškų urėdijų sistema. Taip, ji niekuomet nestovėjo vietoje: keitėsi, augo, mažėjo - urėdijų skaičius tikrai nėra esminis dalykas. Tačiau nepriklausomai nuo administracinio valdymo modelio, miškuose dirbti buvo rengiami puikūs specialistai, kurie neretai ten išdirbdavo visą savo gyvenimą. Šiandien taip pat daug jūsų dirba miškų sistemoje ne vienerius metus, kai kas galbūt esate buvusių palikuonys, tęsiate savo tėvų ir senelių pradėtus darbus, stengiatės dėl Lietuvos miškų ateities - juk juos paveldės mūsų vaikai ir anūkai. Tai didžiulės pagarbos vertas darbas už kurį dėkoti niekuomet nebus per daug.

Todėl ir skaudu, kai reformos sumanytojai ir vykdytojai naudoja tokias juodas komunikacijos technologijas, norint jus apšmeižti ir parodyti vos ne didžiausias Lietuvos priešas, įvardydami urėdijas (reiškia ir visus jose dirbančius) "nomenklatūrinis tvirtovėmis" ir korupcijos židiniais. Taip, kaip ir kiekvienoje institucijoje, valstybinėje ar net privačioje įstaigoje, taip ir urėdijose yra buvę ne skaidrių, korupcijos, elementarių vagysčių ir t.t. Bet dėl to nieku gyvu nereiškia, kad yra kalti visi urėdijose dirbantys žmonės. Atsakyti turi nusikaltę, o ne visi. Kaltinant kažkuo - reikia kaltinti konkrečiai ir aiškiai, o ne mėtytis apibendrintomis frazėmis, kurios niekuomet nieko tikro nereiškia - tik įrankis nuomonei formuoti, o ne problemas spręsti.

Noriu šiuo kukliu laišku pasipriešinti formuojamai viešai nuomonei ir padėkoti visiems ilgus metus dirbusiems urėdams, miškininkams, girininkams, eiguliams ir visiems kurie vienaip ar kitaip prisideda prie Lietuvos miškų tvarkymo, priežiūros ir puoselėjimo. Netylėkime apie negeroves, bet gerbkime vieni kitus už gerą ir sunkų darbą. Kad ir kokia bus reforma, kad ir kaip ji baigsis - svarbiausiai jos dalimi turite tapti Jūs - darbuotojai. Jums turi būti parodyta derama pagarba, su jumis turi būti skaitomasi, neleiskite savęs menkinti, nes jūs verti kuo geriausių žodžių.

Dėkoju ir linkiu stiprybės.

Pagarbiai,
Valentinas Mazuronis
Europos Parlamento narys

Nacionalinė miško sodinimo šventė 2017

Mažeikių urėdija paskelbė 2017-04-10 00:42   [ atnaujinta 2017-04-10 00:43 ]

Tęsiant šios šventės iniciatorius, garsaus Lietuvos gamtininko profesoriaus Tado Ivanausko gamtosauginę veiklą, kad visuomenė daugiau bendrautų su miškininkais, susipažintų su jų atliekamu darbu, suprastų miškininko profesijos reikalingumą, saugotų ir mylėtų mišką, 2017 m. balandžio 8 d. VĮ Mažeikių miškų urėdijoje, Balėnų girininkijoje Pievėnų miške vyko Nacionalinė miško sodinimo šventė 2017.
Prie šios gražios šventės prisidėjo ir miškininkams talkino visi norintys Mažeikių ir Akmenės rajonų gyventojai, bendruomenės, įvairių įstaigų darbuotojai su šeimomis. Viso talkininkavo 28 dalyviai, kurie pasodino apie 2000 eglučių ir 1000 juodalksnių, atsodinta 1 ha miško.
Dėkojame visiems prisidėjusiems prie šios gražios šventės ir pasodinusiems ne vieną medelį.


Kviečiame dalyvauti Nacionalinėje miško sodinimo šventėje

Einius Plonis paskelbė 2017-04-03 01:02   [ atnaujino 2017-04-03 01:07, Mažeikių urėdija ]

Balandžio 8 dieną visos šalies urėdijos kviečia gyventojus prisidėti prie Nacionalinės miško sodinimo šventės.

VĮ Mažeikių miškų urėdija miško sodinimo šventę organizuoja Balėnų girininkijoje 31 kvartale, 37 sklype, kur ir kviečiame balandžio 8 dieną 10 valandą susirinkti visus, kuriems rūpi miškų ateitis ir sveika aplinka. Sodinimo įrankiais aprūpins urėdija.

Dėl dalyvavimo ir smulkesnės informacijos kreiptis į Balėnų girininkiją tel. (8 443) 44495. Šventės vietos koordinatės :

susirinkimo poilsiavietėje:

(WGS)  X 22.3851407; Y 56.1856162;

(LKS) X 399753; Y 6229157

sodinimo vieta:

(WGS)  X 22.3927646; Y 56.1847409;

(LKS) X 400227; Y 6229056.



Paukščiai grįžta namo 2017

Mažeikių urėdija paskelbė 2017-03-28 00:18   [ atnaujinta 2017-03-29 00:02 ]

2017 m. kovo 27 dieną VĮ Mažeikių miškų urėdijoje vyko visuotinė paukščių sutikimo šventė „Paukščiai grįžta namo 2017“. Į šventę suvažiavo vaikai ir jų auklėtojai iš penkių rajono mokyklų. Jaunoji gamtos mylėtojų karta pristatė įvairiausius iš gamtoje randamų medžiagų pagamintus floristinius paveikslus, surengė jų ekspoziciją bei atsivežė inkilėlius paukščiams.

Urėdijos miškininkai susirinkusiems svečiams papasakojo apie Lietuvoje sutinkamus ir perinčius uoksinius paukščius, parodė apie juos parengtą pažintinį filmuką. Po paskaitų apie paukščius susirinkę svečiai kartu su miškininkais važiavo į VĮ Mažeikių miškų urėdijos miškus, kur jaunieji miško bičiuliai galėjo iškelti savo gamybos inkilus į miškus sugrįžusiems paukščiams.


Renginys urėdijoje
Vaikų darbeliai
Inkilų kabinimas

Miškininkai kviečia sutikti parskrendančius paukščius

Mažeikių urėdija paskelbė 2017-03-27 03:47   [ atnaujinta 2017-03-27 03:47 ]

Šiandien, kovo 27 dieną, miškų urėdijos kviečia šalies gyventojus į visuotinę paukščių sutikimo šventę „Paukščiai grįžta namo 2017“. Kasmet miškų urėdijų darbuotojai su vaikais ir jaunaisiais miško bičiuliais sumeistrauja ir iškelia girininkijose, bendruomenių susibūrimo vietose šimtus naujų inkilėlių, išvalo senuosius, pakeičia sutrūnijusius paukščių namus.

Jaunosios kartos kūrybingumui ugdyti akcijos koordinatoriai šiemet pasiūlė susirungti kuriant floristinius paveikslus. Akcijai baigiantis kovo 31-ąją gyvybės užtaisas bus suteiktas memorialui iš medžių „Žalgiris-600“ Nemenčinės miškų urėdijos Arvydų girininkijoje.

Gamtos mylėtojai į pamiškes ir parkus su inkilais traukia nuo 1923 metų, kuriais garsus Lietuvos gamtininkas prof. Tadas Ivanauskas surengė pirmąją visuotinę Paukščių dieną – inkilų kėlimo šventę. Pagerbdama 90 metų išlikusią tradiciją Generalinė miškų urėdija 2013 metų kovo 18 d. visus šalies gyventojus pakvietė dalyvauti visuomeninėje akcijoje „Devyniasdešimt paukščių pavasarių“ ir iškelti savo inkilą. Akcija įvyko visoje Lietuvoje ir jau nuo 2014 m. ne tik miškų urėdijose, bet ir bendruomenėse, savivaldybėse įsitvirtino pavadinimu „Paukščiai grįžta namo“.

Išsamesnės informacijos apie kiekvienoje miškų urėdijoje vykdomą akciją „Paukščiai grįžta namo 2017“ teiraukitės VĮ miškų urėdijų atsakingų asmenų.


Miškų pertvarka dar neįsibėgėjo, bet jau grimzta sąmokslo teorijų liūne

Mažeikių urėdija paskelbė 2017-03-23 06:34   [ atnaujinta 2017-03-23 06:35 ]

„Netikėkite visais dokumentais. Nes socialiniuose tinkluose klaidžioja padirbiniai. Pavyzdžiui, sąrašas, neva mano pasirašytas, kuriame nurodyta, kurios urėdijos turi likti, o kurios – ne. Nėra tokio sąrašo. Nėra ir tokio dokumento. Jo registracijos numeris yra suklastotas“, – štai tokie kovos už urėdijų išlikimą būdai, anot aplinkos viceministro Martyno Norbuto, įsiskverbė į ginčus dėl miškų pertvarkos.

Ir vėl – jokio susitarimo su profsąjunga. Tai ketvirtadienio rytą Aplinkos ministerijoje vykusio miškininkų atstovų ir valdininkų susitikimo rezultatas.

Neranda kompromiso

Pasak M.Norbuto, profsąjungų vadovybė laikosi savo nuostatos – įsitikinimo, kad miškų valdymo pertvarkos projektas griauna visą miškų ūkio sistemą. Ir realios diskusijos nė nevyksta.

„Jokio susikalbėjimo – jokio bendradarbiavimo. Mes vėl išsiskirstėme kiekvienas laikydamasis savo nuostatų.

Važinėjame į regionus, susitinkame su profsąjungų atstovais. Tačiau konstruktyvių pokalbių nėra ir ten. Tėra emocijos. O juk reikėtų sudėti reformos saugiklius, kad darbuotojai jaustųsi saugūs“, – kalbėjo M.Norbutas.

Anot viceministro, rengiant pertvarkos modelį, remiamasi pernai darbo grupės sukurtu projektu. Tos pačios darbo grupės, kurioje buvo ir valdžios, ir miškininkų, ir generalinės urėdijos atstovų. Pagal jį, reformuojant valstybinių miškų valdymą keičiamas tik administravimas – perkeliamas į centrinę būstinę. Dėl to urėdijos netenka savo sąskaitos ir juridinio statuso.

Sudarys kolektyvines sutartis

„Esminis pertvarkos dalykas – norime apsaugoti miškų sistemoje dirbančius žmones. Jų – girininkų mažėja. Ir šį procesą reikia sustabdyti.

Svarbu, kad vienos įmonės rėmuose būtų sprendžiama, kiek darbuotojų reikia tam tikrose urėdijose. Su jais, jei Seimas priims Miškų įstatymo pataisas, bus sudaromos darbo sutartys, kurios įsigalios nuo kitų metų sausio.

Tačiau reforma paliečia administracinę grandį. Ir dėl to kyla daug prieštaravimų“, – sakė M.Norbutas.

Pagal sumanymą, iš šiuo metu veikiančių 42 urėdijų turėtų likti apie 25-ias. Ir tai labiausiai neramina urėdus. Nes būtent jie neteks darbo. O įkurta valstybės įmonė „Lietuvos valstybiniai miškai“ nustatys, į kurias pareigas bus priimama konkurso būdu.

Anot ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų departamento direktoriaus Donato Dudučio, šiuo metu darbo grupė nagrinėja galimas pertvarkos problemas ir ją detalizuoja – svarstoma, kokia turėtų būti įmonės struktūra.

„ Jei Seimas balandį priims Miškų įstatymo pataisas, iki metų pabaigos ministerija taps visų urėdijų steigėja, Generalinės urėdijos – taip pat. Pastaroji taip pat ir toliau koordinuotų visų urėdijų veiklą.

Tačiau finansų valdymas būtų valstybinės įmonės rankose. Didieji viešieji pirkimai – taip pat. Tai rekomenduoja ir EBPO“, – sakė D.Dudutis.

Nenori komentuoti gandų

Pasak viceministro M.Norbuto, pastaruoju metu nuolat yra kuriamos sąmokslo teorijos apie tai, kad ministerija atstovauja stambiųjų medienos perdirbėjų interesus.

„Nuolat vyksta diskusijos apie įvairiausius gandus. Tai veda tik į susipriešinimą. Pačiam reformos modeliui kritikuoti reikia argumentų. O jų nėra.

Dėl apvaliosios medienos aukcionų – reikia saugiklių, kad būtų panaikintos bet kokios grėsmės“, – sakė visceministras. Jo nuomone, kad nekiltų dingsčių gandams dėl papirktų valdininkų, apvaliosios medienos pardavimo taisyklių pakeitimus turi parengti vyriausybė. „Tuomet tai nebus vieno asmens politinė atsakomybė“, – pratarė M.Norbutas.

Nuoroda į straipsnį: čia

Seimo nario Vytauto Kamblevičiaus pranešimas: „Kiek ilgai pavyko pristabdyti „valstiečių“ buldozeriu stumiamą urėdijų reformą?“

Mažeikių urėdija paskelbė 2017-03-23 06:27   [ atnaujinta 2017-03-23 06:27 ]

Seime vyko konferencija apie Lietuvos valstybinių miškų ir miškininkystės ateities viziją. Šios konferencijos tikslas buvo pristatyti ateities miškininkystę ir suformuoti darbo su mišku viziją. Perspektyvas, įžvalgas ir lūkesčius pristatė Aplinkos ministerijos, miškininkų ir kitų organizacijų ir institucijų atstovai. Įdomiausia, kad aplinkos apsaugos ministras Kęstutis Navickas nerado laiko dalyvauti, nors tuo pat metu buvo Seime, o iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovų dalyvavo tik 3 Seimo nariai.

Konferencijoje daugiametę praktiką turintys ekspertai ir mokslininkai, nešališkai išanalizavę Latvijos modelį, kurį dabar bandoma diegti Lietuvoje, kaštų ir naudos analizės būdu „sumalė į miltus“ „valstiečių“ urėdijų reformą.

Ekspertai pažymėjo, jog monopolizuojant medienos rinką, visą medieną įsigyti Skandinavijos verslininkams bus paprasčiau ir pigiau, nes jie galės be konkurencijos užsitikrinti pageidaujamą medienos kiekį, kurį įsigis mažesne nei rinkos kaina, regionuose dirbantys perdirbėjai liks be duonos kąsnio. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos deleguotas aplinkos ministras K. Navickas verslininkams atriš rankas išnaikinti visus Lietuvos miškus.

„Šiandien Kaimų reikalų komitete mano iniciatyva buvo pasiūlyta išimti iš darbotvarkės visus teisės aktus, kurie reglamentuoja naują miškų urėdijų reformą tol, kol nebus išnagrinėti nacionalinėje konferencijoje „Lietuvos valstybinių miškų ir miškininkystės ateities vizija“ pristatytos rezoliucijos punktai, nes kitu atveju Lietuvoje miškai taptų tik trumparegišku medienos ir pinigų šaltiniu, kurį norima kuo greičiau suvartoti. Džiaugiuosi Kaimų reikalų komiteto narių sąmoningumu, išskyrus Kaimo reiklų komiteto pirmininko Andriejaus Stančiko sprendimu, kurie pritarė mano pasiūlymui laikinai sustabdyti buldozeriu stumiamą urėdijų reformą.

Sieksiu, jog ekspertai ir mokslininkai galėtų pristatyti savo skaičiavimus plenarinių posėdžių salėje, nes akivaizdu, jog didžioji dalis Seimo narių neįsiklauso į mokslininkų, kurie yra puikiai išanalizavę Latvijos pavyzdį, teiginius, kokią žalą mūsų valstybei gali padaryti ši neapgalvota ir neišdiskutuota reforma vardan reformos“, – pažymėjo Seimo narys Vytautas Kamblevičius

 
P.S. Konferencijos dalyviai juokavo, ar aplinkos apsaugos ministras K. Navickas gali atskirti ąžuolą nuo karklo...? 


Neštis namo rastą sveiką žvėrių ar paukščių jauniklį – jokiu būdu

Mažeikių urėdija paskelbė 2017-03-21 23:12   [ atnaujinta 2017-03-21 23:12 ]

Pastaruoju metu Aplinkos ministerijos gamtosaugos specialistai sulaukia nemažai gyventojų skambučių apie rastus tariamai beglobius laukinių gyvūnų ir paukščių jauniklius. Prašoma patarti, kaip juos, parsineštus į namus, maitinti ir globoti.

Pasak gamtosaugininkų, pirmiausia reikia žinoti, kad Laukinės gyvūnijos įstatymas griežtai draudžia imti iš gamtos gyvūnų jauniklius. Jie tik labai retai tampa beglobiais, našlaičiais. Pievoje ar miške rastas kiškiukas, lapiukas, elniukas, briedžiukas ar stirniukas paprastai būna ne vienas. Pajutusi artėjantį žmogų, jo motina pasitraukia, o dar mažas ir silpnas jauniklis instinktyviai prisiglaudžia savo guolyje. Taip pat ir su paukščių jaunikliais. Palikę lizdą, jie dažnai dar nemoka gerai skraidyti, slepiasi žolėje ar tarp šakų ir laukia su lesalu atskrendančių tėvų. Skambinantiems ir pranešantiems apie aptiktus pelėdžiukus gamtosaugininkai paaiškina, kad šie iš drevės ar inkilo išropoja dar pūkuoti, su prasikalusiomis sparnų plunksnomis, nes lizde ilgai būti pavojinga – tik taip jų nesunaikina kiaunės.

Radus žvėrių jauniklį, nereikia jo nei liesti, nei imti, kad ant kailiuko neliktų žmogaus kvapo. Paukščių jauniklių taip pat geriau neliesti. Jeigu yra galimybė, juos reikia užkelti ant medžių šakų ir palikti. Ten paukščiukus ras jų tėvai ir palesins.
Paimti iš gamtos galima tik sužalotus gyvūnų jauniklius. Tuos, kuriuos būtina gydyti.

Gamtosaugininkai primena, kad net sėkmingai žmogaus užaugintas žvėries ar paukščio jauniklis labai sunkiai prisitaiko gyventi laisvėje. Daugelis jų, išleistų į gamtą, žūsta jau pirmosiomis dienomis.


Valentinas Mazuronis: R.Karbauskis meluoja dėl urėdijų

Mažeikių urėdija paskelbė 2017-03-17 05:01   [ atnaujinta 2017-03-17 05:01 ]

Seime prieš pristatant planuojamą urėdijų reformą surengtoje spaudos konferencijoje valstiečių ir žaliųjų lyderis Ramūnas Karbauskis drauge su aplinkos ministru Kęstučiu Navicku kalbėjo, kad „urėdijų skaičius bus sumažintas iki 25“ ir kad reforma nebus daroma skubiai. Tai akivaizdžiausias melas.

Nežinau apie kokius sumažinimus kalba R. Karbauskis su ministru, bet akivaizdu buvo nuo pat pradžių, kad nežadama palikti nei vienos urėdijos – visos bus panaikintos. Be to, Vyriausybė siūlo reformai reikalingus įstatymus priimti skubos tvarka, tad tiek ir to neskubėjimo.

Abu patys puikiai supranta, kad taip kalbėdami tik klaidina visuomenę ir miškininkų bendruomenę.

Pamatę su kokiu pasipriešinimu reformos „stūmėjai“ susiduria, matyt nusprendė ir koreguoti retoriką: girdi, urėdijų nenaikinsime, o tik mažinsime. Nors abu patys puikiai supranta, kad taip kalbėdami tik klaidina visuomenę ir miškininkų bendruomenę.

Tai, kad liks 25 regioniniai padaliniai jokiu būdu nereiškia, kad tai bus tas pats kas urėdijos. Urėdijos, kaip juridiniai vienetai bus panaikinti. Klausiate, o koks skirtumas? Neįsigilinus – jokio, o geriau suprantant miškų sistemą – skirtumas milžiniškas. Sutelkus tokį milžinišką valstybinį turtą vienose rankose gero negali tikėtis nei dabar urėdijų sistemoje dirbantys žmonės, nei jų šeimos, nei visa visuomenė.

Grubiai reformai pagaliau pasiekus Seimą norėtųsi iš valdančiosios partijos ir ministro bent lašelio nuoširdumo, o ne vyniojimo į vatą. Imtų ir pasakytų, kokie gi tikslai iš tikrųjų. Man – daugiau nei akivaizdu, kad tikrieji reformos tikslai yra visai kiti nei skelbia ponai R. Karbauskis ir K. Navickas.

Tikrasis ir pagrindinis reformos tikslas yra kuo greičiau koncentruoti medienos pardavimą bei kirtimų organizavimą valstybės valdomuose miškuose vienose rankose. To pirmiausia siekė ir siekia tikrieji šios reformos dirigentai. Tikrasis ir pagrindinis reformos tikslas yra kuo greičiau koncentruoti medienos pardavimą bei kirtimų organizavimą vienose rankose.

Neatmesčiau ir valstybės valdomų miškų privatizacijos idėjos: pradžioje atsargiai atsisakant plotų, kuriuos prižiūrėti ekonomiškai nenaudinga, o toliau – kaip Dievas duos. Abejojantiems dėl privatizacijos atsakysiu: niekada nepamirškite kokioje šalyje gyvename. Taip, šiandien neišgirsite apie tai nei žodžio, nes šiame etape to ir nereikia. Svarbiausias reformos sumanytojų tikslas šiandien – sutelkti visą miškų valdymą į vienas rankas, panaikinti urėdijas, kaip juridinius vienetus, paversti juos tik klusniai filialais vykdančiais „centriuko“ valią ir nurodymus. Toliau bus subtiliai einama privatizacijos keliu.

Šiandien ministerijos valdžiai labiausiai kliūva buhalteriai ir tai, kad urėdijos nenaudoja automatizuotų buhalterijos sistemų. Nors šią problemą būtų galima išspręsti vienu ministro įsakymu – tas nedaroma, o situacija naudojama tik kaip pretekstu reformai stumti. Po reformos nenustebkite, užklius miškininkų skaičius kokiam vienam hektarui ar kvadratiniam kilometrui. Bus surasti užsienio skaičiai, neva įrodantys, kad mums turi pakakti dvigubai mažiau ir miškuose dirbančių. Tai bus smūgis miškų kontrolei, nes miškuose iš karto pasidarys „lengviau kvėpuoti“ nesąžiningiems veikėjams.

Miškuose iš karto pasidarys „lengviau kvėpuoti“ nesąžiningiems veikėjams.

Be to, sutaupius buhalterių algas, pasirodys, kad galima taupyti dar labiau. Pavyzdžiui, kam daug mokėti girininkams ir miškininkams, jeigu privatūs kirtėjai galės tą patį darbą padaryti už mažiau? Greitai po reformos matysime išaugusį paslaugų pirkimų skaičių: pjaus mūsų medžius latviai ar lenkai, gal dar kas nors. Ir vykdys jie plynus kirtimus, nes taip ekonomiškai naudingiausia, o jų kontrolė bus jų pačių reikalas, nes „centriukui“ rūpės tik galutinės eilutės buhalterinėse ataskaitose: kiek sutaupyta, kiek uždirbta. Visa kita – nesvarbu. Galbūt ir nesulauksime grubaus miškų išpardavimo (Konstitucijos taip lengvai nepakeisi), bet kai bus sunaikintos urėdijos, kontrolė ir pasipriešinimas: bus galima eiti toliau. Juk ir taip akivaizdu, kad būsimuose filialuose liks dirbti tik lojalūs ir žinantys savo vietą, bei nekeliantys bangų.

Paklauskite savęs: kokioje Lietuvos valdžios įstaigoje buvo sukurta ši reforma. Jeigu manote, kad ji gimė ministro K. Navicko galvoje: jūs labai labai klystate. Naująjį įmonės vadovą skirs ministras ir naujasis vadovas galės su visa sistema elgtis kaip tinkamas: politinei paramai irba asmeninei gerovei kurti. Tai irgi neblogai reformos stūmėjams.

Regioninė politika, tradicijos, visa teigiama patirtis, sukaupta per dešimtmečius tvarkant miškus (o jie buvo ir yra tvarkomi gerai), galų gale savo gyvenimus paaukoję miškininkai ir jų šeimos – R. Karbauskiui ir ministrui K. Navickui visa tai yra niekai. Svarbu tik burtažodžių kratinys, beje nepagrįstas jokiais rimtais argumentais ar skaičiavimais, ir tikslas kuo greičiau atiduoti valstybinius miškus į vienas rankas. Regioninė politika, tradicijos, galų gale savo gyvenimus paaukoję miškininkai ir jų šeimos – R. Karbauskiui ir ministrui K. Navickui visa tai yra niekai.

Blizga R. Karbauskio ir K. Navicko akutės dėl reformos, nes mato jie tas milžiniškas galimybes veikti ateityje. Dėl to ir bus skubama Seime, dėl to ir meluojama apie neva išliksiančias urėdijas ar padidėsiančius atlyginimus.

Nuoroda į straipsnį: čia

Baudžiamojo kodekso pataisos leis sumažinti nebaudžiamumą už nusikaltimus aplinkai

Mažeikių urėdija paskelbė 2017-03-16 02:04   [ atnaujinta 2017-03-16 02:05 ]

Vyriausybė pritarė Aplinkos ministerijos pasiūlytoms Baudžiamojo kodekso skyriaus apie nusikaltimus aplinkai pataisoms ir teiks jas Seimui. Priėmus šias pataisas, gerokai sumažėtų nebaudžiamumas už tokius nusikaltimus. Viena svarbiausių priežasčių, kodėl dabar vangiai atliekami ar nutraukiami nusikaltimų aplinkai ikiteisminiai tyrimai, – tai, kad įstatymas neapibrėžia, kas yra didelė žala aplinkai. Šią žalą reikia įrodyti beveik visais nusikaltimų aplinkai atvejais, bet dėl skirtingo jos traktavimo gana dažnai ikiteisminis tyrimas nutraukiamas ir už nusikaltimą nėra nubaudžiama. Didelę žalą aplinkai gali skirtingai traktuoti ir aplinkos apsaugos kontrolės pareigūnai, teikiantys medžiagą baudžiamajai bylai iškelti, ir prokurorai, kurie iškelia bylą, ir ikiteisminį tyrimą atliekantys policijos pareigūnai, ir teismai.

Siekiant išspręsti šią problemą, siūloma Baudžiamąjį kodeksą patikslinti ir didelę žalą aplinkai apibrėžti pagal du alternatyvius požymius. Pirmasis – kai nustatoma, kad atitinkamam elementui padarytas reikšmingas neigiamas poveikis aplinkai. Tokio poveikio kriterijus nustato Aplinkos apsaugos įstatymas. Paprastai tai būna atvejai, kai kyla grėsmė rūšies išlikimui, žmonių sveikatai, dėl užterštumo keičiasi cheminė vandens ar žemės sudėtis. Jeigu padarytas reikšmingas neigiamas poveikis, žala neskaičiuojama pinigine išraiška. Ją teršėjas privalo savo lėšomis atkurti iki pirminės būklės. Tačiau tai išskirtiniai, pavieniai atvejai, ir reikšmingumo kriterijai numatyti tik saugomoms rūšims ir jų buveinėms, vandeniui ir žemei.

Alternatyvus ar papildantis požymis – kai žala viršija 250 MGL. Šis dydis pasirinktas pagal analogiją su nusikaltimais nuosavybei ir finansų sistemai. Tokio dydžio žala Baudžiamajame kodekse pripažįstama didele, kai ji padaryta asmens turtui ir valstybės interesams.

1-10 of 179