Vyriausybė pritarė Aplinkos ministerijos pasiūlytoms Baudžiamojo kodekso skyriaus apie nusikaltimus aplinkai pataisoms ir teiks jas Seimui. Priėmus šias pataisas, gerokai sumažėtų nebaudžiamumas už tokius nusikaltimus. Viena svarbiausių priežasčių, kodėl dabar vangiai atliekami ar nutraukiami nusikaltimų aplinkai ikiteisminiai tyrimai, – tai, kad įstatymas neapibrėžia, kas yra didelė žala aplinkai. Šią žalą reikia įrodyti beveik visais nusikaltimų aplinkai atvejais, bet dėl skirtingo jos traktavimo gana dažnai ikiteisminis tyrimas nutraukiamas ir už nusikaltimą nėra nubaudžiama. Didelę žalą aplinkai gali skirtingai traktuoti ir aplinkos apsaugos kontrolės pareigūnai, teikiantys medžiagą baudžiamajai bylai iškelti, ir prokurorai, kurie iškelia bylą, ir ikiteisminį tyrimą atliekantys policijos pareigūnai, ir teismai.

Siekiant išspręsti šią problemą, siūloma Baudžiamąjį kodeksą patikslinti ir didelę žalą aplinkai apibrėžti pagal du alternatyvius požymius. Pirmasis – kai nustatoma, kad atitinkamam elementui padarytas reikšmingas neigiamas poveikis aplinkai. Tokio poveikio kriterijus nustato Aplinkos apsaugos įstatymas. Paprastai tai būna atvejai, kai kyla grėsmė rūšies išlikimui, žmonių sveikatai, dėl užterštumo keičiasi cheminė vandens ar žemės sudėtis. Jeigu padarytas reikšmingas neigiamas poveikis, žala neskaičiuojama pinigine išraiška. Ją teršėjas privalo savo lėšomis atkurti iki pirminės būklės. Tačiau tai išskirtiniai, pavieniai atvejai, ir reikšmingumo kriterijai numatyti tik saugomoms rūšims ir jų buveinėms, vandeniui ir žemei.

Alternatyvus ar papildantis požymis – kai žala viršija 250 MGL. Šis dydis pasirinktas pagal analogiją su nusikaltimais nuosavybei ir finansų sistemai. Tokio dydžio žala Baudžiamajame kodekse pripažįstama didele, kai ji padaryta asmens turtui ir valstybės interesams.