Naujienos‎ > ‎

Ilgiausią metų dieną – išplėstinis kolegijos posėdis

Mažeikių urėdija paskelbė 2015-06-28 22:29

A.Salamakinas, atvykęs į kolegiją tiesiai iš Seimo tribūnos, kur toliau svarstomi Miškų įstatymo pakeitimai, nuteikė auditoriją pokalbiui be pykčio. Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas aptarė medienos pardavimo pirmumo teise ir taip vadinamos reformos – urėdijų stambinimo - aspektus. Aplinkos viceministras L.Jonauskas pasidalijo darbo grupės, kuri kolegijos išvakarėse su premjeru tarėsi dėl Mažeikių klasterio, įžvalgomis. Miškų departamento direktorius dr. V.Vaičiūnas trumpai apžvelgė kai kuriuos esminius Miškų įstatymo pakeitimus, turėsiančius įtakos miškininkavimui – naują kirtimų ir kelių priežiūros reglamentavimą.
Generalinis miškų urėdas dr. Rimantas Prūsaitis savo įžanginėje kalboje pastebėjo, kad kai kas pernelyg jausmingai sureagavo į jo, kaip praktiko, turimą valstybinių miškų ateities viziją. Jos aptarimui dabar ir susitinkama su miškų urėdijų kolektyvais. 
Generalinio miškų urėdo pavaduotojas Gintaras Visalga pristatė birželio pradžioje įvykusio II pusmečio apvaliosios medienos pardavimo aukciono rezultatus, atnešusius ne kokių naujienų ir užsistovėjusius medienos taisyklių pakeitimus. Miškų urėdai paprašyti per ateinančią savaitę pateikti II pusmečio sutarčių planuojamus parduoti medienos kiekius ir kainas. 
Generalinės miškų urėdijos Miško resursų ir prekybos mediena skyriaus vedėjas Gintaras Paltanavičius pasisakė opiu klausimu – apie mobiliąją miško kontrolės grupę ir biokuro aktualijas. Pranešėjo įsitikinimu, mobiliosios grupės įsteigimas buvo savalaikis ir būtinas, o ateityje ji veikiausiai taps patarėjais miškų urėdijoms kasdienėje jų veikloje. Kai kurie miškų urėdai teiravosi, ar grupė galėtų patikrinti ir nepriklausomų medienos matuotojų veiklą. Pagal vieną iš naujų Miško įstatymo pataisų, jų veiklą vertins Valstybinė miškų tarnyba. 
Kalbėdamas apie biokuro ruošos aktualijas, pranešėjas įvardijo biokuro mobilizavimo sistemos vidines ir išorines problemas.
Antrasis generalinio miškų urėdo pavaduotojo G.Visalgos pranešimas buvo apie Lietuvos valstybinio miškų sektoriaus efektyvumo rodiklius ir miškų urėdijų įsipareigojimus Vyriausybei. Anot pranešėjo, šiemet privalomas 21,1 mln. eurų rodiklis turi būti pasiektas bet kokia kaina.
Kadangi Generalinė miškų urėdija sulaukia daug skundų apie tai, kaip miškų urėdijose naudojamas tarnybinis transportas, Ekonomikos, finansų ir apskaitos skyriaus vedėja Vitalija Charačidienė pasiūlė kaip derėtų spręsti neaptartas optimalaus lengvųjų automobilių skaičiaus urėdijose problemas. Miškų urėdijoms pranešėja pateikė siūlymą pakeisti administracijai priskiriamų automobilių skaičiaus nustatymo principus nustatant automobilių priskyrimą kelioms pareigybėms ir sumažinant centre naudojamų automobilių skaičių.
Kolegijos nariai išklausė ir du papildomus pranešimus – vyriausiasis Generalinės miškų urėdijos patarėjas Andrius Vancevičius pasisakė apie vykstančius teisminius procesus dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros sprendimų panaikinimo.
Miško atkūrimo ir apsaugos skyriaus vyriausiasis specialistas Raimundas Peleckas paragino miškų urėdus aktyviau ieškoti galimybių struktūrinių fondų paramai gauti. 
Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus vedėjas Artūras Balčius nebuvo linkęs kalbėti apie patikrinimų rezultatus, užtat užsiminė apie kitą jį kamuojantį rūpestį dėl miškų apsaugos ir profilaktikos prevencijos. Kadangi kaimuose, anot jo, vyrauja negera opinija, kad miškininkai po darbo valandų miško nežiūri, jis ir kvietė žiūrėti miško – ne tik instrukcijų. 
Žodžio paprašęs Raseinių miškų urėdas ir Urėdų tarybos valdybos pirmininkas Antanas Kilčauskas reziumavo, kad nors kolegijos darbotvarkėje būta tik gamybinių klausimų, neišvengta ir politinių, tačiau aistros pamažu rimsta, drumzlės baigia nusisėsti. Anot jo, prieštaringai vertinama Miškų įstatymo pataisa, kuria įteisintos 42 miškų urėdijų skaičius, padėjo tašką galbūt skubotos reformos įgyvendinimui. Jau dirba komisija, vyksta dialogas. O laikas parodys, ar neklystama. Dabar, anot pranešėjo, miškų urėdai su dviguba atsakomybe turi pateisinti tai, kas jiems patikėta – ūkinės veiklos rodiklius nepaisant kritusių medienos kainų.
Generalinės miškų urėdijos kolegijos pirmininkas dr. R.Prūsaitis posėdžio pabaigoje aptarė kai kuriuos svarbiausius miškų sektoriaus raidos aspektus. Iki spalio darbo grupė turės pateikti išvadas apie neperspektyvius medelynus, tačiau svarbiausia revizuojant medelynų ūkį, anot kolegijos pirmininko, nenurašyti ir to, kas sukurta. Kalbėdamas apie priešgaisrinę apsaugą ir mokesčius pasibaigus pogarantiniam aptarnavimui, generalinis miškų urėdas pastebėjo nematąs kito varianto, kaip tik drausti detektorius. Replikuodamas dėl pastabų mobiliajai grupei, kolegijos pirmininkas pabrėžė, kad ji sukurta ne dėl gąsdinimo, o tvarkos, apie jos užfiksuotus pažeidimus paviešinti yra įsipareigota. Kartu generalinis miškų urėdas prognozuoja, kad ateityje mobilioji miško apsaugos grupė gali ir nunykti. „Problemų miškų sektoriuje yra ir bus. Mano tikslas yra konstruktyvus miškų urėdijų darbas, susiklausymas. Svarbu neužmiršti, kad esame pagrindinio šalies turto valdytojai“ - teigė kolegijos pirmininkas dr. R.Prūsaitis posėdžiui baigiantis.

Generalinės miškų urėdijos kolegijos posėdžio pranešimus galite skaityti čia.

Generalinės miškų urėdijos informacija

Comments