Varėnos miškų urėdijos vyriausiasis miškininkas
Deimantas Stankevičius DELFI teigia, kad pasiklydus svarbu nepanikuoti
ir stebėti aplinką, nes tada kelią atgal rasti bus nesunku.
„Kai
kurie žmonės miške pereina kelius, kartais net kerta geležinkelį, bet
jie nepamena to. Tokie žmonės dažniausiai ir turi problemų miške“, –
pripažįsta D. Stankevičius.
Nepastabumas – didžiausias žmonių priešas
Kaip teigia D. Stankevičius dažniausiai miške
pasiklysta tie, kurie nepažįsta miško, bet labai pasitiki savo jėgomis
arba tie, kurie retai būna miške.
„Miškai labai klaidina, nes visur
jie skirtingi. Dažnai pasiklystama kalvotuose miškuose ypač, jei ten
lankomasi pirmą kartą“, – pasakojo miškininkas.
Jis sako, kad dažnai
pasiklydę žmonės nežino elementarių taisyklių, kurios padėtų greitai
rasti kelią atgal. Miške žmogui dėmesį reikia atkreipti į kelius, taip
pat miškų kvartalinį tinklą, kuris susideda iš kvartalinių linijų. Tai
iškirstos iki keturių metrų pločio linijos miškuose. Jos visada kertamos
iš šiaurės į pietus ar iš vakarų į rytus. Žmonės, pastebintys tinklą,
išėjimą iš miško randa patys.
Miškininkas teigia, kad pasiklydus
miške svarbiausia nepanikuoti ir ieškoti išeities: „Reikia rasti kelią, o
jis turi du galus ir abu veda į civilizaciją.“
Į mišką reiktų neštis
pakrautą telefoną, jei asmuo pasiklysta ir nepasitiki savo jėgomis, jis
turi skambinti į pagalbos centrą telefonu 112, kuris perduoda pranešimą
miškininkams. Tokiu atveju tikslią buvimo vietą padeda nustatyti
kvartalinėse linijose esantys numeriai. Juos žinodami miškininkai gali
lengvai surasti pasiklydusius asmenis, tačiau kartais pasitaiko
problemų, kurios sunkina padėtį.
„Dabar kvartalinės linijos
privačiuose miškuose nevienodos, nėra atnaujinami kvartaliniai stulpai,
ant kurių nurodomi kvartalo numeriai, valstybiniuose miškuose šie
stulpai nauji“, – sako D. Stankevičius.
Orientuotis gamtoje ne taip sunku
Pasiklydus miške be telefono ir nežinant apie
kvartalines linijas, galima orientuotis kitais būdais. „Skautai ne
skautams“ vyresnioji skautė Augustė Slavickaitė DELFI pasakoja, kad
miške orientuotis galima pagal medžio žieves, samanas ir vijoklius,
skruzdėles, saulę, o naktį lengviausia orientuotis pagal žvaigždes. Bet
kuriuo paros metu tiksliausiai šiaurės, pietų, rytų, vakarų kryptis
padeda nustatyti kompasas.
„Paprasčiausias būdas naudotis kompasu.
Reikia tiesiog atsiminti, jog kompaso adatos raudonoji pusė – šiaurės
rodyklė – visada rodo beveik tiksliai į šiaurę. Vien tai jau gali
apsaugoti nuo gana dažnos klaidos eiti kita ar net priešinga kryptimi
nei manoma“, – pasakojo A. Slavickaitė.
Orientuotis galima pagal
medžių žieves – šiaurinėje pusėje žievė dažnai būna grubesnė ir
tamsesnė, tai geriausia matoma ant beržų kamienų. Po lietaus patamsėja
šiauriniai pušų kamienai. Iš eglių ir pušų kamienų pietinės pusės
išsiskiria daugiau sakų. Šie požymiai leis nustatyti šiaurės ir pietų
kryptis.
„Šiais požymiais patariame naudotis stebint ne vieno medžio žievę, o kelių“, – primena vyresnioji skautė.
Orientuojantis
pagal augalus svarbu žinoti tai, kad samanos ir vijokliai ant medžių
žievės susitelkia dažniausiai šiaurinėje pusėje. Lyginant kelis medžius,
pagal šį požymį galima pakankamai tiksliai nustatyti liniją
šiaurė-pietūs.
„Samanų ir vijoklių pomėgis laikytis šešėlyje leidžia
panaudoti orientavimuisi ne tik medžius, bet ir didelius akmenis. Ant
visų šių daiktų samanos ir vijokliai auga daugiausiai iš šiaurinės
pusės“, – pastebi A. Slavickaitė.
Miške susiorientuoti gali padėti ir
skruzdėlės. Jos savo skruzdėlynus kraunasi beveik visada į pietus nuo
artimiausių medžių, kelmų, krūmų, o pietinė skruzdėlyno pusė dažniausiai
būna nuožulnesnė už šiaurinę.
Vyresnioji skautė pastebi, kad dažnai
žmonės žino, kaip reikia orientuotis naudojant rankinį laikrodį, tačiau
jis turi turėti valandinę ir minutinę rodykles bei tai gali padėti tik
saulėtą dieną.
„Visų pirma, laikrodį padėkite ant lygaus paviršiaus.
Tuomet valandinę rodyklę nukreipkite į Saulę. Centras tarp valandinės
rodyklės ir 12 valandos žymi šiaurės-pietų liniją. Jei nežinote kurioje
pusėje pietūs, o kurioje šiaurė, prisiminkite, kad nesvarbu, kur esate,
bet Saulė visuomet teka rytuose, o leidžiasi vakaruose. Šiaurės
pusrutulyje Saulė vidurdienį būna pietuose.
„Jeigu jūsų laikrodis
nustatytas pagal vasaros laiką, tada kampą dalinkite tarp valandinės
rodyklės ir pirmos valandos žymės“, – įspėja skautė.
Orientuotis
naktį padeda Šiaurinė žvaigždė. Jos ieškoti reikia pagal didžiuosius ir
mažuosius Grįžulo Ratus. Šiaurinė žvaigždė rodo šiaurę, tačiau ji nėra
labai didelė ir lengvai randama.
„Didžiųjų Grįžulo ratų kraštines
„vežimo“ žvaigždes sujungus tiese ir pratęsus ją penkis kartus,
atsiremiama tiesiai į mūsų ieškomą kelrodę Šiaurinę“, – aiškino A.
Slavickaitė.
Šiaurinė žvaigždė nėra itin ryški žvaigždė, tačiau
aplink ją spindi tik dar blyškesnės žvaigždės, todėl supainioti ją su
kitomis yra pakankamai sunku. Atsistojus veidu į Šiaurinę žvaigždę,
dešinėje bus rytai, kairėje – vakarai, o už nugaros – pietūs.
Visi išvardinti būdai padeda rasti kryptį, kurios laikantis, neklaidžiojama po mišką ir lengviau randamas kelias iš jo.
Žmonės miške pasiklysta retai
Varėnos miškų urėdijos vyriausiasis miškininkas D.
Stankevičius. Teigia, kad Varėnos miškuose žmonės pasiklysta retai. Per
metus gaunama apie 3-4 pranešimus apie dingusius žmones. Miškininkas
pastebi, kad žmonės miškuose pasiklysta dažniau, tačiau dažnai patys ar
su aplinkinių pagalba randa kelią iš jo.
„Pranešimai apie dingusius
žmones gaunami išskirtiniais atvejais. Šiemet pasiklydusių žmonių dar
neteko ieškoti, o vaikų per visą mano darbo laiką taip pat neteko
gelbėti“, – tvirtino vyriausiasis miškininkas.
D. Stankevičius
pasakoja, kad grybaudami ir uogaudami žmonės nenutolsta nuo savo
pradinio buvimo taško ir tik suka ratus aplink. Tie, kurie miške
nepanikuoja, jame orientuojasi geriau, o panikuojantis žmogus greičiau
pasiklysta.
www.delfi.lt, 2017-08-05
http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/kaip-nepasiklysti-miske-yra-kelios-paprastos-taisykles.d?id=75363417
