Naujienos‎ > ‎

Kas remontuos miško kelius?

Mažeikių RP paskelbė 2017-05-12 04:28   [ atnaujinta 2017-05-12 04:30 ]
Lietuvoje yra apie 30 tūkst. km  miško kelių, iš jų mažiau nei pusė driekiasi per privačius miškus. Dažnai tas pats kelias kerta valstybinių ir privačių masyvų sklypus, be to, kai kurios jo atkarpos priklauso savivaldybei. Pernai pirmąkart kelių priežiūra ir taisymas visų nuosavybės formų miškuose buvo pavestas valstybinėms miškų urėdijoms, atrodė, išklampotų ir sugadintų ruožų greitai nebeliks, nes už tai yra atsakingas asmuo – urėdija. Kam bus pavestas šis darbas, jei po urėdijų reformos liks viena įmonė ir ar regionai galės prisišaukti pagalbos dėl sudarkyto kelio,  klausia ne vienos savivaldybės meras. Trys iš jų mintimis pasidalijo su www.miskininkas.eu.

Pernai iš Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programos miško kelių tvarkymui skirta 4,04 mln. eurų, už juos urėdijos suremontavo apie 1000 km miško kelių. Pagaliau daugelyje vietų tapo patogu važiuoti ir per privačius plotus. Pagal tokį principą ketinta dirbti ir toliau, tačiau šiemet lėšos iš minėtos programos dar nepaskirstytos. Kol nėra finansavimo, urėdai negali patvirtinti ir taisytinų prioritetinių kelių sąrašų, kuriuos vietose derina ir pateikia tarpžinybinė komisija.

Tiesa,  urėdijos savo teritorijoje miško kelius jau daugelį metų prižiūri ir savo lėšomis, tad jų būklė, palyginti su „bešeimininkiais“, yra nebloga, be to, dažnas meras ar seniūnas kreipiasi į urėdijas pagalbos ne vien dėl kelių. Jiems drastiška urėdijų reforma reiškia ir pasikėsinimą į regiono ekonominį, socialinį bei kultūrinį gyvenimą.

Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas

– Nelabai įsivaizduojame, kaip po reformos vyks daugybė jau tradiciškai nusistovėjusių kasdieninių darbų, kai iš 42 savarankiškų urėdijų nežinia kur liks tik viena monopolinė įmonė. Kažkas galvoja labai paprastai, kad panaikinus urėdijas, padidės miškininkystės efektyvumas. Aš, kaip regiono atstovas, manau, jog galima imtis struktūrinių valdymo efektyvumo klausimų, tačiau jie turi būti lokaliniai, t. y. nedidelės erdvės, o ne monstrai visai Lietuvai. Paprastai kiekviena valdžia po rinkimų vis imasi kažkokių struktūrinių pertvarkų, atseit, matyti, kad padarytas darbas, bet ar ta struktūra veikia gerai, neanalizuojama. Po reformos garsiai bijoma pasakyti, kad kažkas nepavyko, pavyzdžiui, kad ir pertvarkant apskričių administraciją. Niekas po to nepasakė, kokį tai davė efektą, ar sumažėjo valdininkų, nes kai kuriose pertvarkytose tarnybose jų skaičius išaugo.

Kas dėl urėdijų, manau, negali turėti tokios vienos stebuklingos akies, kuri matytų ir išspręstų visas, ypač vietos, problemas. Susitikimuose su bendruomenių atstovais, kitais žmonėmis, aš irgi sakau, kad neturiu Dievo akies, kuri matytų visą rajoną, jūs tam ir reikalingi, kad atkreiptumėt dėmesį, ką būtina padaryti.

Mūsų rajone daug gražių pavyzdžių, kaip miškininkai artimai dirba su kaimo bendruomenėmis, mokyklomis, visi džiaugiamės sutvarkytomis rekreacinėmis zonomis, poilsio objektais, pavyzdžiui, pušynu Ventoje, kur nutiesti takai, įrengta kita infrastruktūra. Aš, kaip meras, neįsivaizduoju, kas turės važiuoti į Vilnių ir dėl panašių dalykų su kažkuo tartis, be to, nebus ir įdomu, ar Akmenėje reikia kokį plotą pritaikyti poilsiui, ar ne, nes tikslas bus kitas – miškus kirsti ir duoti kuo didesnį pelną. Jaučiam, kad daugelis dalykų – medelynai, kelių priežiūra ir kitos veiklos iš urėdijų gali būti atimtos, o tu, mere, pats tvarkykis savo ūkyje. Dėl to merai, kaip regioninės politikos vėliavnešiai, ir priešinasi tokiai reformai.

Neaišku, pavyzdžiui, kas pataisys kelią, jei jis bus sugadintas vežant medieną. Lietuvoje kelių priežiūra pastaruoju metu nėra viena iš svarbiausių, o jei dar iš miškininkų atims šią funkciją, bus dar blogiau. Ar neatsitiks kaip su sodų bendrijų keliais, kuriuos perdavė savivaldybėms ir kurių dabar niekas iš esmės netvarko. Ar ir miško kelių nelaukia panašus likimas, gal jie irgi bus užkrauti vietos valdžiai.

Akmenės rajono savivaldybė su Mažeikių miškų urėdija tikrai nemažai klausimų sprendžia kartu, pavyzdžiui, dabar ES lėšomis bus tvarkomas Luokavos piliakalnis, esantis Lakavos miške, kad žmonės galėtų patogiai prie jo prieiti. Anksčiau ten buvo kaimas, o dabar šią vietovę norime pritaikyti pažinimo ir poilsio reikmėms. Kartu su urėdija tariamės, kaip viską kuo geriau padaryti – dalis kelio, kuri priklauso savivaldybei, bus tvarkoma merijos lėšomis, o miško teritorijoje – miškininkų. Dėl to deriname veiksmus ir randame bendrą kalbą, taip pat įgyvendindami ir kitus projektus ar idėjas visuomenei, vietos gyventojams. Juk nuo senų laikų kunigas, urėdas, laiškininkas, vaistininkas, mokytojas buvo pagrindinė inteligentija, kuri puoselėjo tradicijas ir dirbo  vietos žmonėms.

Man keista, kad vykdant reformas imamasi viską sugriauti. Galbūt urėdijas geriau jungti ir palikti regionuose bent 10 savarankiškų ? Tai užtikrintų konkurenciją ir motyvaciją.


Pasvalio rajono meras Gintautas Gegužinskas

– Likimas lėmė, kad Pasvalyje gyvenu ir dirbu jau daug metų, tad vieną miškų reformą jau teko išgyventi, kai Pasvalio miškininkystės ūkis buvo
panaikintas ir perkeltas į Biržus
 
Aš manau, kad urėdijų reforma turėtų būti palaipsninis procesas, o ne iškart vienu smūgiu naikinantis visas. Pertvarka reikalinga, bet nereiškia, kad Lietuvoje turi likti tik viena valstybinė miškų valdymo įmonė. Juk su urėdija vietos bendruomenė turi įvairių reikalų ir kai esi netoli vienas nuo kito, lengva tuos įvairius kontaktus palaikyti.

Mes su urėdija labai gerai sutariame, kasmet savivaldybės administracija ir kitos įmonės dalyvaujame miško sodinimo talkose, kartu organizuojame įvairius renginius. Matome ir sutvarkytus kelius, poilsiavietes bei pan. Jei bus tik vienas  žvilgsnis  iš viršaus, klausimas, ar neliksime Dievo užmirštas  kraštas.

Dabar kai kurie žmonės iš Pasvalio važinėja dirbti į Biržų urėdiją,  kitas dalykas ir rajone esančios grandys, sutartys su smulkiais verslininkais, samdomais žmonėmis, taip pat mažos lentpjūvės, kurios perka medieną. Viską centralizuojant tie mažieji kažin, ar įstengs dalyvauti miško darbų ir kituose konkursuose.

Kaip teks remontuoti miško kelius? Jei neliks urėdijų, aš to paprasčiausiai neįsivaizduoju.  Susitikime reformos klausimais Panevėžyje aplinkos ministras Kęstutis Navickas mums neatsakė į paprastus gyvenimiškus klausimus – apie kelių priežiūrą, miškų atsodinimą, bendravimą su gyventojais, malkavimų išdavimą, poilsio aikštelių tvarkymą ir kt. Dabar urėdija jau neskirsto, ar kelias eina per valdišką, ar privatų mišką ir pagal galimybes suremontuoja, o kaip bus toliau – neaišku, mums į šį klausimą reformos kūrėjai neatsako.

Rajonuose irgi žmonės gyvena. Kažką sujungiant lieka pastatai, koncentruojasi gamyba, mažėja darbo vietų – nuo to nepabėgsi. Jei iš visur po truputį atimsi, toliau tuštės Lietuva. Reformatoriai turėtų aiškiai pasakyti, kur ir kiek liks girininkijų, ką jos konkrečiai veiks. Dabar merams klausimų daugiau nei atsakymų.


Šilutės rajono meras Vytautas Laurinaitis

– Aš esu prieš centralizaciją, nes bet kokios ūkio šakos centralizavimas iš esmės neigiamai paveikia regionus. Mes tokios skaudžios patirties turime po elektros perdavimo tinklų, TEO centralizacijos, nes rajone neliko dalies mažų įmonių.

Nemanau, kad panaikinus urėdijas ir įsteigus vieną miškų valdymo centrą nenukentėsime, pirmiausia smulkios rajono įmonės, kurių yra 20. Su Šilutės miškų urėdija dirba šešios medienos ruošos įmonės, kurios įdarbina vietos žmones, kiekvienoje įmonėje nuo 5 iki 10 žmonių. Kažin ar jos galės konkuruoti dideliuose konkursuose, kaip, pavyzdžiui, mažosios statybų sektoriuje, nes ten iš esmės laimi didieji. Tas pats bus ir miškų ūkyje – laimės didieji gamintojai, o mažos įmonėlės, kurios suteikia darbą regionuose, – lauk iš rinkos.

Taip pat gąsdina kelių priežiūra, nes dabar urėdijos įpareigotos ir tikrai sutvarko žvyrkelius per miškus. Sudėtinga bus įpareigoti ir medienos vežėją sutaisyti sugadintą kelią. Pavyzdžiui, atvažiuos iš Panevėžio, ją išsiveš, o jei kelias liks sudarkytas, nežinau, kokiomis priemonėmis reikės priversti jį suremontuoti.

Dabar savivaldybė su urėdija puikiai sutaria dėl kelių priežiūros, įvairių gamtosauginių, reakreacijos ir kitų klausimų. Pernai prioritetinius remontuotinus kelius, iš jų ir per privačius miškus bei savivaldybės gabaliukus, atrinko sudaryta komisija, o šiemet dar nieko nepadaryta. Laimei, buvo dėkinga žiema ir kirtimai vyko, kai žemė buvo įšalusi, tai keliai labai nenukentėjo. Bet jei seniūnas ar seniūnaitis merijai praneša, kad ten, kur vežė medieną, liko sumaitotas kelias, kreipiamės į urėdą. Iškart be jokių ginčų pažvyruoja, viską greitai sutvarko. Jei neliks urėdijos, neįsivaizduoju, kas tokiu atveju jį sutaisys.

Be abejo, galbūt reikia jungti urėdijas, mažinti jų skaičių, bet visą administravimą perkeliant į vieną įmonę,  regionai tikrai nukentės. Nežinau, kam tokia pertvarka reikalinga – kursis nauja valstybinė įmonė, nauji etatai, dalis žmonių pereis į sukurtą struktūrą, bet dauguma bus atleista. To prasmės ir tikslingumo nematau. Manau, kai kuriuos procesus reikia centralizuoti, bet jei eisime ta linkme, kaip siūlo valdančioji dauguma, po įvykdytos reformos procesų atgal nebesugrąžinsi.

Šilutės miškų urėdijos vyriausiasis miškininkas Viktoras Aužbikavičius pažymėjo, kad urėdijai dėl kelių ir kitų darbų dažnai labai operatyviai reikia derinti veiksmus net su trimis savivaldybėmis, nes administruojami masyvai driekiasi per Pagėgių, Klaipėdos ir Šilutės savivaldybių teritoriją. Anot jo, nors keliai vežant medieną kartais ir apgadinami, bet urėdija nuolat skiria lėšų ir kitų resursų jiems sutvarkyti.

Ką tik šilutiškiams aplinkos ministro įsakymu iš Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programos kelių remontui skirta apie 82 tūkst. eurų – šiek tiek mažiau, nei pernai, kuomet buvo gauta apie 90 tūkst. eurų.

„Dabar sudarysime komisiją, kuri atrinks prioritetinius remontuotinus ruožus. Kaip ir pernai pirmenybė bus teikiama per privačius miškus einantiems keliams, kurių kiekvieną, numatytą  remontuoti, dar reikės apžiūrėti vietoje. Jau gauname pasiūlymų iš miškų savininkų, jie ar jų atstovai taip pat dalyvauja komisijoje, tad visas atrankos procedūras greitai sprendžiame kartu“,- sakė vyriausiasis miškininkas.