Naujienos‎ > ‎

Miškininkų galvos skausmas - gaisrai

Mažeikių urėdija paskelbė 2015-06-28 22:27

„Ūkininko patarėjas“, Polikarpas Ragožis, 2015 m. birželio 20 d.

Miškininkams - „kovinė" parengtis

Dabar, kai Hidrometeorologijos tarnyba kasdien skelbia vis didesnes teritorijas, kuriose tvyro trečios ir ketvirtos klasių miškų gaisringumas, juokaujama, kad miškininkai miega atsimerkę. Dieną naktį urėdijų specialistai budi prie kompiuterių. Ekranuose jie stebi visą urėdijos teritoriją. Vaizdo kameros, iškeltos virš medžių, fiksuoja menkiausią kylantį dūmelį, net vėjo sukeltus dulkių sūkurius žvyrkeliu pravažiavus automobiliui.
Į miškų gaisrus pirmiausia reaguoja valstybinių miškų urėdijos. Jos disponuoja gaisrų gesinimo technika ir gali greičiau pasirodyti gaisro vietoje nei kiti ugniagesiai. Pasak Generalinės urėdijos Miško atkūrimo ir apsaugos skyriaus vyriausiojo specialisto Dainiaus Adžgausko, kiekvienoje miškų urėdijoje iš savų darbuotojų yra sudarytos ugniagesių komandos, parengiami operatyviniai miško gaisrų gesinimo planai, paruošiama gaisrų gesinimo technika, atnaujinamos priešgaisrinės mineralizuotos juostos, apmokomos gaisrų gesinimo komandos. Ugniagesiai aprūpinti specialia apranga ir apsauginėmis priemonėmis.
Visose 42 urėdijose yra sukomplektuotas miško gaisrų inventorius. Generalinės urėdijos duomenimis, urėdijos turi 68 gaisrinius automobilius, kurių 30 yra šiuolaikiški. Kai kurios urėdijos turi po kelis gaisrų gesinimo automobilius. Beveik visos urėdijos pasinaudojo Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama gaisrų gesinimo technikai įsigyti.
Kazlų Rūdos mokomoji miškų urėdija, pasinaudodama ES paramos lėšomis, įsigijo net du gaisrų gesinimo automobilius - 2005 metais - „Land Rover Difender“, o 2007 m. - „Mercedes-Benz Unimog 4000“.
Be to, kaip ir kitos 23 valstybinių miškų urėdijos, taip ir Kazlų Rūdos mokomoji 2010 m. įgyvendino antžeminės automatinės miško gaisrų stebėjimo sistemos projektą, kurio vertė - 960,2 tūkst. Lt, iš jų 645,5 tūkst. Lt - ES paramos lėšos.
Generalinės urėdijos pareigūno D. Adžgausko duomenimis, priešgaisrinei miškų apsaugai urėdijos kasmet skiria apie 2 mln. Eur.

Miško gaisrų mažėja, bet nurimti negalima

Miškų urėdijų pateiktais preliminariais duomenimis, šiais metais iki birželio 17 d. Lietuvos miškuose užregistruotas 81 miško gaisras 19,56 ha plote, iš jų 26 miško gaisrai privačiuose miškuose 8,34 ha plote (2014 metais tuo pačiu laikotarpiu šalyje buvo užregistruoti 92 miško gaisrai 150,27 ha plote).
Kaip tyrėjų nustatyta, beveik visi miškų gaisrai kyla dėl žmogaus kaltės. Todėl miško gaisrų neišvengsime vien tik tobulindami priešgaisrinę apsaugą. Aplinkosaugos pareigūnų teigimu, gaisrų stebėjimo ir gesinimo sistema veikia puikiai, reikia tik pagerinti prevenciją.
„Po kiekvienos nelaimės ieškome kaltų, bet aš manau, kad sistema yra gerai sutvarkyta. Yra galinčiųjų pastebėti gaisrus anksti, yra juos gesinančiųjų ir žmonės tinkamai pasirengę. Čia reikėtų atkreipti dėmesį į kitą dalyką - į neatsakingus žmones, miškų lankytojus“, - sako aplinkos viceministras Linas Jonauskas.
Gaila, kad buvęs aplinkos ministras Valentinas Mazūronis nesuspėjo dešimteriopai padidinti baudų ir už priešgaisrinės miškų apsaugos reikalavimų pažeidimus. Dabar, pagal ATPK 77 straipsnį, miško naikinimas arba žalojimas jį padegant arba nerūpestingai elgiantis su ugnimi, taip pat kitoks priešgaisrinės miškų apsaugos reikalavimų pažeidimas, sukėlęs miško gaisrą arba jo išplėtimą, užtraukia baudą piliečiams nuo 579 iki 1158 Eur ir pareigūnams - 1 158 iki 2 316 Eur.
Šios sumos menkos, palyginti su baudomis viduramžiais. Istoriniuose šaltiniuose rašoma, kad 1423 m. Jogailos statute už miško padegimą buvo numatyta net mirties bausmė.

Pravartu žinoti kiekvienam piliečiui

Lietuvos miškai pasižymi dideliu gamtiniu degumu. Specialistai šalies miškus suskirstė į tris degumo klases: I - didelio (38 proc. visų miškų), II - vidutinio (22 proc. visų miškų) ir III - mažo gamtinio degumo miškai (40 proc. visų miškų).
Pirmai klasei priskiriami spygliuočių jaunuolynai iki 40 metų amžiaus, pušynai ir eglynai, augantys sausose nederlingose augavietėse. Tai miškai, kuriuose gaisrams kilti sąlygos yra labiausiai palankios.
Antrai degumo klasei priskiriami spygliuočių jaunuolynų iki 40 metų amžiaus medynai, augantys šlapiose augavietėse, pušynai ir eglynai, augantys sausose ir derlingose augavietėse bei lapuočių medynai, augantys sausose nederlingose augavietėse. Šios klasės miškuose, esant palankioms sąlygoms, miškų gaisringumas taip pat yra gana didelis.
Trečios degumo klasės miškuose didžiausias gaisringumas būna tik anksti pavasarį, vėlai rudenį, įsivyravus sausroms, t. y. kai atsiranda degiųjų medžiagų.
Pagal gaisrams kilti palankumą sąlygos grupuojamos į penkias gaisringumo klases: 
I - gaisrams kilti sąlygų nėra, II - sąlygos mažai palankios, tikimybė 5-10 proc. (gali kilti silpni žemutiniai gaisrai), III - sąlygos vidutiniškai palankios, tikimybė 10-30 proc. (gali kilti žemutiniai gaisrai, kurie pereina į viršūninius gaisrus), IV - gaisrams kilti sąlygos palankios, tikimybė 30-60 proc. (gali kilti žemutiniai gaisrai, kurie pereina į viršūninius gaisrus), V - gaisrams kilti sąlygos ypač palankios, tikimybė iki 100 proc. (gali kilti žemutiniai gaisrai, kurie pereina į viršūninius). Lietuvos hidrometeorologinė tarnyba apie miškų gaisringumą gyventojus informuoja kasdien 13 val. per Lietuvos radijo pirmąją programą.

Comments