„Miškai“, Genovaitė Paulikaitė, 2015 balandis Miškus papildys milijonai medelių Marijampolės miškų urėdija, pasak miško želdinimo ir apsaugos inžinieriaus Ramūno Mažėčio, miškasodį pradėjo kovo 16 dieną. Tiesa, ne visoje urėdijos teritorijoje, bet vakarinėje dalyje. „Planuojame pasodinti daugiau kaip 815 tūkst. medelių. Mūsų žemės netinkamos pušynams, tad pasodinsime tik apie 4 tūkst. pušaičių sodinukų. Daugiausia bus eglių – 425 tūkst. medelių. Sodinsime apie 154 tūkst. juodalksnių, 60 tūkst. beržų 12 tūkst. maumedžių. Didžiąją dalį miško sodina rangovai, bet beveik pusę darbų ketiname atlikti patys urėdijos darbuotojai, nes tai vienas maloniausių ir džiaugsmingiausių miškininkų darbų, į kurį mielai įsitraukia ir urėdijos administracija“, – kalba R. Mažėtis. Kėdainių miškų urėdijos vyr. miškininkas Kazys Vutencas pabrėžia, kad jų urėdija šį pavasarį ketina atkurti 498 ha kirtaviečių. Iš jų mišriuoju būdu (želdiniais ir žėliniais) – 243 ha, žėliniais (savaiminis miško atžėlimas, taikant paramos atžėlimui priemones) – 255 ha. Iš viso, įskaičiuojant ir atsodinamus praėjusių metų želdinius, bus pasodinta 740 tūkst. miško sodmenų. Beveik trečdalį to skaičiaus sudaro ąžuoliukai. Dar apie 220 tūkst. eglių, 220 tūkst. juodalksnių, 40 tūkst. liepų, klevų, beržų ir kitų medžių. „Sodinsime pačių išaugintus sodinukus. Tik kai naudojamės Europos Sąjungos parama, šiek tiek sodinukų perkame, bet ne todėl, kad jų trūktume, o todėl, kad pirkimo procedūros reikalauja paramos teikimo taisyklės, – sako K. Vutencas, ir priduria: – Svarbu, kad būtų ilgas pavasaris, retsykiais palytų, nes šią žiemą sniego kaip ir nebuvo, žemėje drėgmės nėra daug, tad vegetacijos pradžioje gali pritrūkti. Ir kad pinigų užtektų, nes šiemet labai krito medienos pirkimas.“ Ąžuolai žaliuos... Tiek Marijampolės, tiek Kėdainių, tiek Panevėžio urėdijose sąlygos yra palankios šiam tauriam Lietuvos medžiui, todėl visos jos numato ir šiais metais pasodinti nemažai ąžuoliukų: Kėdainių miškų urėdija – apie 260 tūkst., Marijampolės – 160 tūkst., Panevėžio – 78 tūkst. medelių. 2012 m. miškotvarkos duomenimis, ąžuolynai VĮ Kėdainių miškų urėdijoje sudaro 9,3 %. Tad po šių metų miškasodžio, kai bus įveista dar 75 ha mišrių želdinių su ąžuolais, Kėdainių urėdijoje ąžuolynai artės prie 10 %, Marijampolės urėdijoje užims daugiau kaip 5 % ir Panevėžio – apie 3 %. Pastarosios urėdijos žemės, kaip teigia urėdas V. Kaubrė, nėra pačios palankiausios ąžuolynams. Generalinės urėdijos duomenimis, per pastaruosius 10 metų šalyje ąžuolynų plotai padidėjo 3268 ha. Miškui įveisti trūksta žemės 378 ha kirtaviečių planuoja atkurti Marijampolės miškų urėdija. Iš jų 135 ha želdiniai bus sodinami, o 243 ha palikta savaime atželti. Kėdainių miškų urėdija planuoja atkurti 498 ha kirtaviečių. Kiek liūdniau su miškų įveisimu. Iš trijų „Miškų“ žurnalo kalbintų urėdijų didžiausių galimybių naujus miškus įveisti turi marijampoliečiai. Jie šiemet ketina pasodinti daugiau kaip 54 ha naujų miškų ir džiaugiasi, kad tokiu tempu sodindami žemių naujiems miškams jie turi dešimčiai metų. „Ir dabar Nacionalinė žemės tarnyba perduoda mums nedidelius plotus nederlingos žemės, bet sklypai labai išsibarstę, tad atsiranda sunkumų juos pasiekti“, – atkreipia dėmesį R. Mažėtis. Nacionalinės žemės tarnybos Viešųjų ryšių skyriaus vyriausioji specialistė Aldona Jakavonienė pranešė, kad 2010–2014 m. miškų urėdijoms perduota 1922 ha, kad juose įveistų miškus. Ankstesnių metų skaičiai: 2010 m. – 390 ha, 2011 m. – 420 ha, 2012 m. – 350 ha, 2013 m. – 400 ha, 2014 m. – 362 ha. Svarbi sodinuko apsauga Saugoti pasodintiems medeliams nuo smarkiai pagausėjusios kanopinių žvėrių bandos panašias sumas ketina išleisti ir kitos miškų urėdijos. |
Naujienos >