„Miškai“, Genovaitė Paulikaitė, 2015 balandis

Miškus papildys milijonai medelių
Šalies miškų urėdijų medelynuose šį pavasarį yra išauginta apie 18 mln. įvairių sodinukų. Didžioji jų dalis bus pasodinti tų pačių urėdijų kirtavietėse ir naujuose įveisiamuose miškuose.
„Per kovo 24 d. prasidėjusį miškasodį miškams atkurti planuojame panaudoti daugiau kaip 572 tūkst. eglės, 38 tūkst. pušies, 202 tūkst. juodalksnio, beveik 94 tūkst. beržo, apie tūkstantį įvairių krūmų sodmenų. Iš viso pasodinsime 1,184 mln. įvairių rūšių medžių“, – šio pavasario miškasodžio planais dalijasi Panevėžio miškų urėdas Valdas Kaubrė.

Marijampolės miškų urėdija, pasak miško želdinimo ir apsaugos inžinieriaus Ramūno Mažėčio, miškasodį pradėjo kovo 16 dieną. Tiesa, ne visoje urėdijos teritorijoje, bet vakarinėje dalyje. „Planuojame pasodinti daugiau kaip 815 tūkst. medelių. Mūsų žemės netinkamos pušynams, tad pasodinsime tik apie 4 tūkst. pušaičių sodinukų. Daugiausia bus eglių – 425 tūkst. medelių. Sodinsime apie 154 tūkst. juodalksnių, 60 tūkst. beržų 12 tūkst. maumedžių. Didžiąją dalį miško sodina rangovai, bet beveik pusę darbų ketiname atlikti patys urėdijos darbuotojai, nes tai vienas maloniausių ir džiaugsmingiausių miškininkų darbų, į kurį mielai įsitraukia ir urėdijos administracija“, – kalba R. Mažėtis.

Kėdainių miškų urėdijos vyr. miškininkas Kazys Vutencas pabrėžia, kad jų urėdija šį pavasarį ketina atkurti 498 ha kirtaviečių. Iš jų mišriuoju būdu (želdiniais ir žėliniais) – 243 ha, žėliniais (savaiminis miško atžėlimas, taikant paramos atžėlimui priemones) – 255 ha. Iš viso, įskaičiuojant ir atsodinamus praėjusių metų želdinius, bus pasodinta 740 tūkst. miško sodmenų. Beveik trečdalį to skaičiaus sudaro ąžuoliukai. Dar apie 220 tūkst. eglių, 220 tūkst. juodalksnių, 40 tūkst. liepų, klevų, beržų ir kitų medžių. „Sodinsime pačių išaugintus sodinukus. Tik kai naudojamės Europos Sąjungos parama, šiek tiek sodinukų perkame, bet ne todėl, kad jų trūktume, o todėl, kad pirkimo procedūros reikalauja paramos teikimo taisyklės, – sako K. Vutencas, ir priduria: – Svarbu, kad būtų ilgas pavasaris, retsykiais palytų, nes šią žiemą sniego kaip ir nebuvo, žemėje drėgmės nėra daug, tad vegetacijos pradžioje gali pritrūkti. Ir kad pinigų užtektų, nes šiemet labai krito medienos pirkimas.“

Ąžuolai žaliuos...
Jau dešimti metai šalies miškininkai didina ąžuolynų plotus valstybei priklausančioje žemėje. Istoriniai šaltiniai tvirtina, kad XVI a. mišrių ąžuolų ir plačialapių miškų plotai siekė 15–20 %. 2005 m., kai buvo patvirtinta programa, ąžuolynai sudarė vos 1,9 % visų miškų. Miškininkų įsitikinimu, daugiau kaip 20 % kirtaviečių yra tinkamos ąžuolynams.

Tiek Marijampolės, tiek Kėdainių, tiek Panevėžio urėdijose sąlygos yra palankios šiam tauriam Lietuvos medžiui, todėl visos jos numato ir šiais metais pasodinti nemažai ąžuoliukų: Kėdainių miškų urėdija – apie 260 tūkst., Marijampolės – 160 tūkst., Panevėžio – 78 tūkst. medelių. 2012 m. miškotvarkos duomenimis, ąžuolynai VĮ Kėdainių miškų urėdijoje sudaro 9,3 %. Tad po šių metų miškasodžio, kai bus įveista dar 75 ha mišrių želdinių su ąžuolais, Kėdainių urėdijoje ąžuolynai artės prie 10 %, Marijampolės urėdijoje užims daugiau kaip 5 % ir Panevėžio – apie 3 %. Pastarosios urėdijos žemės, kaip teigia urėdas V. Kaubrė, nėra pačios palankiausios ąžuolynams. Generalinės urėdijos duomenimis, per pastaruosius 10 metų šalyje ąžuolynų plotai padidėjo 3268 ha.

Miškui įveisti trūksta žemės
„Panevėžio miškų urėdija 2015 m. atkurs 465,9 ha miškų. Želdinius sodinsime 295,9 ha plote, o 170 ha perteklinio drėgnumo augaviečių paliksime savaime atželti“, – sakė Panevėžio miškų urėdas V. Kaubrė.

378 ha kirtaviečių planuoja atkurti Marijampolės miškų urėdija. Iš jų 135 ha želdiniai bus sodinami, o 243 ha palikta savaime atželti. Kėdainių miškų urėdija planuoja atkurti 498 ha kirtaviečių.

Kiek liūdniau su miškų įveisimu. Iš trijų „Miškų“ žurnalo kalbintų urėdijų didžiausių galimybių naujus miškus įveisti turi marijampoliečiai. Jie šiemet ketina pasodinti daugiau kaip 54 ha naujų miškų ir džiaugiasi, kad tokiu tempu sodindami žemių naujiems miškams jie turi dešimčiai metų. „Ir dabar Nacionalinė žemės tarnyba perduoda mums nedidelius plotus nederlingos žemės, bet sklypai labai išsibarstę, tad atsiranda sunkumų juos pasiekti“, – atkreipia dėmesį R. Mažėtis. 
Panevėžio miškų urėdija per pastarąjį dešimtmetį įveisė daugiau kaip 900 ha naujų miškų. Tačiau šiemet bus įveistas kol kas paskutinis turimas 9 ha plotas anksčiau jiems perduotos valstybinės žemės. Derlingų žemių apsodinti mišku negalima. Kaip tvirtina Kėdainių vyr. miškininkas K. Vutencas, ši urėdija gali tik atkurti kirtavietes, nes žemdirbiai miškams žemių neužleidžia.

Nacionalinės žemės tarnybos Viešųjų ryšių skyriaus vyriausioji specialistė Aldona Jakavonienė pranešė, kad 2010–2014 m. miškų urėdijoms perduota 1922 ha, kad juose įveistų miškus. Ankstesnių metų skaičiai: 2010 m. – 390 ha, 2011 m. – 420 ha, 2012 m. – 350 ha, 2013 m. – 400 ha, 2014 m. – 362 ha.

Svarbi sodinuko apsauga
Žinoma, vienas dalykas – medelį pasodinti, kitas – jį užauginti. „Šiuo metu didžiausią grėsmę pasodintiems medeliams kelia kanopiniai žvėrys, kurių pastaruoju metu smarkiai pagausėjo. Ypač briedžių. Jiems reikia maitintis. O ėda ne bet ką, jiems reikia tauriųjų medžių: ąžuoliukų, uosiukų. Graužia jaunų medžių žievę, viršutines šakutes. Tad mums apsauga kainuoja gerokai brangiau negu pats sodinimas. Apie eurą kainuoja pastatyti vienam ąžuoliukui atskiras apsaugos priemones. Skaičiuojant vienam hektarui, aptverti želdinių plotą tvora kainuoja pigiau. Tačiau kasmet aptveriant per 50 ha miškų, pertveriami žvėrių takai, apribojamas uogautojų ir grybautojų judėjimas. Pabaidyti elniai, briedžiai, šernai neretai suniokoja tvoras. Tvoras pažeidžia griūvantys medžiai. Į pažeistus aptvarus patenka žvėrių ir kurį laiką ten gyvena, daro žalą medeliams, kol išvejami arba patys randa vietas išeiti. O juk reikalingi ir ankstesniais metais pasodintų želdinių apsaugos priemonių priežiūros darbai. Šiemet į apsaugos priemones, jeigu leis ekonominės galimybės, investuosime apie150 tūkst. eurų“, – planais ir rūpesčiais dalijasi Kėdainių miškų urėdijos vyr. miškininkas K. Vutencas.

Saugoti pasodintiems medeliams nuo smarkiai pagausėjusios kanopinių žvėrių bandos panašias sumas ketina išleisti ir kitos miškų urėdijos.