Naujienos‎ > ‎

Prasidėjo konkursas ,,GERIAUSIAI UGDOMUOSIUS KIRTIMUS ATLIEKANTI GIRININKIJA“

Mažeikių urėdija paskelbė 2012-06-21 23:09   [ atnaujinta 2012-06-21 23:12 ]

„Mūsų girios“, 2012 m. birželis

Konkurso vykimo tvarka 
 
Pagal patvirtintus nuostatus konkursas vyksta 3 etapais: miškų urėdijose, kraštuose (zonose) ir šalies mastu. Miškų urėdijose atrinktos girininkijos varžysis zonų konkurse, jų nugalėtojos – respublikiniame konkurse. Konkurso rezultatus vertins respublikinė komisija (pirmininkas – prof. A. Juodvalkis, nariai: akad. L. Kairiūkštis, dr. V. Mikšys, S. Žebrauskas, V. Mierkis, K. Bilbokas, J. Koklevičius, A. Gaudiešius, R. Kupstaitis, G. Tamošiūnas, G. Raškauskas).
Kiekvienoje miškų urėdijoje, dalyvaujančioje konkurse, iš 3 specialistų sudaryta vertinimo komisija turėjo atrinkti po vieną geriausiai šiuos kirtimus atliekančią girininkiją dalyvauti zoninėse varžybose ir pateikti iki 2012 m. birželio 1 d. dokumentus zonos vertinimo komisijos pirmininkui.    
Konkurso dalyviai pagal teritorijas suskirstyti į 7 zonas. Pirmai zonai priskirtos Kretingos, Mažeikių, Telšių, Rietavo, Šilutės ir Tauragės miškų urėdijos (šios zonos vertinimo komisijos pirmininkas – Tauragės miškų urėdijos vyr. miškininkas Antanas Gaudiešius); antrai – Kuršėnų, Šiaulių, Radviliškio, Tytuvėnų, Raseinių ir Kėdainių miškų urėdijos (pirmininkas – Šiaulių miškų urėdo pavaduotojas Giedrius Tamošiūnas); trečiai – Joniškio, Pakruojo, Biržų, Panevėžio, Kupiškio ir Rokiškio miškų urėdijos (pirmininkas – Panevėžio miškų urėdo pavaduotojas Gintaras Raškauskas); ketvirtai – Marijampolės, Kazlų Rūdos, Šakių, Jurbarko, Kauno ir Dubravos miškų urėdijos (pirmininkas – Šakių miškų urėdo pavaduotojas Romas Kupstaitis); penktai – Zarasų, Ignalinos, Utenos, Anykščių, Ukmergės, Jonavos miškų urėdijos (pirmininkas – Anykščių miškų urėdijos vyr. miškininkas Kęstutis Bilbokas); šeštai – Veisėjų, Druskininkų, Varėnos, Valkininkų, Alytaus ir Prienų miškų urėdijos (pirmininkas – Druskininkų miškų urėdo pavaduotojas Saulius Adomavičius); septintai – Švenčionėlių, Nemenčinės, Vilniaus, Šalčininkų, Trakų ir Kaišiadorių miškų urėdijos (pirmininkas – Trakų miškų urėdas Vygantas Mierkis).
Zonų varžytuvėse komisijos atrinks po vieną, išimtinais atvejais po 2  girininkijas (jeigu tarp pretendenčių bus girininkijų, kur vyrauja pušynai, ir girininkijų, kur vyrauja mišrūs medynai) respublikiniam konkursui. Iš kraštų nugalėtojų bus atrinktos pretendentės į prizines geriausiųjų girininkijų vietas.

Atliktų kirtimų kokybės vertinimo kriterijai

Kiekviena girininkija, dalyvaujanti konkurse, turėjo pateikti komisijai sąrašą sklypų pagal ugdomųjų kirtimų rūšis, kurių plotas ne mažesnis kaip 1 ha ir jame per paskutinius 3-ejus metus atlikti ugdomieji kirtimai, bei  informaciją, kokį procentą ugdomieji kirtimai girininkijoje sudaro nuo bendro miško naudojimo. Konkurse gali dalyvauti tik tos girininkijos, kurios turi ne mažiau kaip 15 sklypų, kuriuose per paskutinius 3-ejus metus atlikti ugdomieji kirtimai. 
Komisijos savo nuožiūra kiekvienoje girininkijoje iš pateikto sąrašo atrenka po 12 sklypų, juos proporcingai paskirstant (po 4) pagal atskiras ugdomųjų kirtimų rūšis: jaunuolynų ugdymas, retinimai ir einamieji kirtimai. Jeigu girininkijoje nėra pakankamo kurios nors ugdomųjų kirtimų rūšies sklypų skaičiaus, galima ir nukrypti nuo rekomenduojamo santykio.
Ugdomųjų kirtimų kokybei įvertinti sudaryta vertinimo skalė, kurią turi kiekviena komisija. Skalėje šių kirtimų kokybė vertinama trijų balų sistema (3 – gerai, 2 – patenkinamai, 1 – blogai) pagal tokius kriterijus: 
1) ugdomųjų kirtimų tikslingumas; 
2) paliktų ir iškirstų medžių atrinkimo teisingumas; 
3) kirtimo intensyvumo teisingumas; 
4) kirtimų technologija ir bendra kirtimų atlikimo kultūra (paliktų medžių pažeidimo laipsnis, dirvožemio pažeidimo laipsnis, paliktas likvidinės medienos kiekis procentais nuo bendro iškirsto tūrio).
 
Jeigu komisijos narių nuomonės dėl medžių atrinkimo kirtimams ir kirtimo intensyvumo teisingumo grynuose ar dviardžiuose medynuose ženkliai nesutampa, tuomet rekomenduojama tikrinamame sklype pažymėti 20 x 20 m apskaitos aikšteles, kurių bendras plotas sklypuose iki 2 ha turi sudaryti ne mažiau kaip 3 proc. sklypo ploto, sklypuose 2-4 ha – 2 proc. ir sklypuose didesniuose kaip 4 ha – 1 proc. sklypo ploto. Iškirstose aikštėse nustatoma: vidutinis A klasės medžių aukštis; paliktų po kirtimo medžių skaičius ir jų palikimo teisingumas; teisingai ir neteisingai iškirstų medžių skaičius (pagal esamus kelmus). Turint šiuos duomenis, remiantis ugdymo kirtimų normatyvais (paliekamų po kirtimo medžių skaičius), nustatoma medžių atrinkimo kirtimams ir kirtimo intensyvumo kokybė sklype. Kirtimų intensyvumas nustatomas, lyginant paliktų po kirtimo medžių skaičių su ugdomųjų kirtimų normatyvuose nurodytu medžių skaičiumi.  Medžių atrinkimo kirtimams kokybė nustatoma: susumuojami suskaičiuoti neteisingai palikti medžiai bei neteisingai iškirsti medžiai ir ši suma padalinama iš teisingai iškirstų bei neteisingai paliktų – kirstinų medžių skaičiaus sumos. Nustatomas neteisingai atrinktų kirtimui medžių procentas nuo bendro kirtimų medžių skaičiaus. Kitų kriterijų kokybė nustatoma, vizualiai apžiūrint visą sklypą.
Kiekviena komisija aukštesniame konkurso etape vertintinus sklypus parenka savo nuožiūra iš girininkijos pateikto sąrašo; nekreipiama dėmesio į tai, kokius sklypus parinko prieš tai buvusi komisija.

MG informacija

Comments