Naujienos‎ > ‎

Reformos imasi miške buvę nebent grybauti

Mažeikių RP paskelbė 2017-03-14 23:36   [ atnaujinta 2017-03-14 23:38 ]
Prienų miškų urėdijos urėdas Robertas Judickas didžiuojasi prižiūrimais miškais, darbuotojų kolektyvu, bet pasigenda pagarbos ir kompetencijos iš kitų. O Dubravos eksperimentinės -mokomosios miškų urėdijos urėdas Kęstutis Šakūnas mano, kad būsima miškų ūkio valdymo reforma tėra priedanga sugriauti gerai veikiančią sistemą.

Kolektyvo išrinktas urėdas


R. Judickas prigimtinis dzūkas iš Alytaus krašto. Baigęs aukštuosius miškininkystės mokslus Kaune, dirbo Mokslinio tyrimo institute, bet miško trauka nugalėjo kruopštų mokslinį darbą. Prienų miškuose dirba nuo 1989-ųjų. Jis, pirmasis urėdas, kurį išrinko urėdijos kolektyvas iš trijų kandidatų. Niekada nepriklausė jokiai partijai ir niekada su niekuo nesipyko.

Kolektyve devyniasdešimt žmonių. Visi vienas kitą vadina vardais, vienas kitam padeda. O ir urėdui čia vienintelė darbovietė, nuo 1990-ųjų jis, buvęs profesoriaus Vaidoto Antanaičio mokinys, dėstytojo, tapusio ministru, palaimintas, stojo prie urėdijos vairo. Matyt, geras vadas, kad žmonės geru žodžiu mini. Visi per Sausio įvykius kartu važiavo į Vilnių, visi stovėjo prie Televizijos bokšto, prie Parlamento, visi mūru stoja: nereikia mums tokios reformos, kurią daro tie, kurie į mišką atvažiuoja tikrai ne miškų problemomis pasidomėti.

„Jie gal ir miške nebuvę, nežino ką miškininkai dirba. Administracijos pas mus kaip ir nėra, visi važiuoja į miškus, dirba savo darbus. Visam kolektyvui nesuprantama reformos organizatorių pozicija. Visų pirma urėdijų kolektyvams turi būti iškelti uždaviniai ir jų nepasiekus tada imtis apgalvotų ir išdiskutuotų reformų. Darbų miškininkams begalės, – pasakoja urėdas. – Visa miškininkų bendruomenė yra gyvenimus atidavusi miškui. Daugeliui tai vienintelės darbovietės, jie supranta ir žino kaimo žmonių problemas ir stengiasi, kad vietos žmonės galėtų dirbti miškininkystės darbus netoli savo namų“.

Nepatinka žiniasklaidos požiūris

R. Judickui skaudu, kad miškininkų negirdi ne tik valdžia Vilniuje, bet ir kai kurie žiniasklaidos atstovai. „Rašo, kad urėdijos dirba nepelningai, kad urėdai ponai, kuriuos aptarnauja didžiulis būrys gizelių, - kalba pašnekovas. - Mūsų kolektyvo žmonės, pavadinti gizeliais, labai įsižeidė. Tegul tie, kurie tikrai nori matyti miškininkų problemas, atvažiuoja į urėdijas ir „gizeliai“ parodys daromus darbus, išaiškins miškininkystės problemas.

Visos urėdijos dirba pelningai, tačiau vis pasirodo žinių, neva jų darbas neefektyvus, kad tebedirba patyrę miškininkai, kuriems seniai metas užleisti vietas jaunimui, trukdo pažangą ir nenori jokių pasikeitimų. Bet šiuos dalykus turi spręsti miškininkų vadovybė, o ne kas nors, prisiėmęs sau teisėjo vaidmenį.

Ilgametės žurnalistės, Prienų rajono ir Birštono krašto laikraščio „Gyvenimas“ redaktorės Ramutės Šimukauskaitės, kuri yra ir Visuomenės informavimo etikos komisijos narė, nuomone - visada turi būti išklausyta ir antroji pusė. To reikalauja ir Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodeksas. "Prikišti mums korupciją medienos pardavimuose nėra už ką, nes medienos pardavimas vyksta elektroniniu būdu, kas nupirko medieną ir kokia kaina urėdijos sužino tik po įvykusių aukcionų“.

Urėdas pastebi, kad kai keičiasi valdžia, būtinai atsiranda norinčių valdyti miškus. Reforma be diskusijos, be konkrečių skaičiavimų, pasak R. Judicko, nieko neduos.

„Geriausiai besitvarkančiųjų rajonuose įmonių teritorijos taps pastatais – vaiduokliais be žmonių, – įsitikinęs urėdas. – Taip pat išstumsime iš kaimo rangovus, jie nesugebės konkuruoti su stambesnėmis įmonėmis, neteks darbo, stovės darbo biržoje, teks jiems mokėti socialines pašalpas. Politikai labai neapgalvotai šneka apie reformą. Tokią didelę sistemą reikia sugebėti valdyti. Ar tai pavyks žmonėms iš Vilniaus, Kauno ar Klaipėdos?Tiems, kurie į mišką tik grybauti atvažiuoja...“

Didžiųjų Nemuno kilpų miškininkai

Ką čia veikia miškininkai? Bepigu būtų jiems, jei tik rūpintųsi miško apsauga. Tiems, kurie negali atvažiuoti į mišką ir pasižiūrėti ar bent paklausti, galima priminti. Miškininkai atsakingi ir už valstybinių, ir už privačių miškų priešgaisrinę saugą. Miškininkai nuolat rūpinasi visų miškų sanitarine sveikata, stebi, kad į medžius neįsimestų kenkėjai ir įvairios ligos. Miškininkai tvarko rekreacinius objektus miškuose, sudaro sąlygas kultūringam žmonių lankymuisi, aktyviam poilsiui gamtoje.

Prienų urėdija remia garsios visoje Lietuvoje ir užsienyje „Prienų medžio drožybos“ veiklą, parėmė knygos „Baltistikos ąžuolas“ apie kalbininką, prof. Joną Kazlauską, leidybą, rūpinasi J. Kazlausko tėviške Matiešionyse – pasodino didelį ąžuolyną, prisidėjo prie rašytojo Justino Marcinkevičiaus tėviškės aplinkos tvarkymo, remia drožėjų stovyklas ir simpoziumus, nuveikė daug kitų gražių darbų. Gal atvažiuokite prie senojo Nemuno kilpų...

Ateities miškų poligonas

Dubravos ekperimentinė-mokomoji miškų urėdija šiemet švęs šešiasdešimtmetį. Tai pagrindinė Lietuvos miškų instituto mokslinių tyrimų bazė, Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos bei Aleksandro Stulginskio universiteto Miškų ir ekologijos fakulteto studentų, miškų specialistų ir savininkų mokymosi ir tobulinimosi vieta.

Kaip ir kitose Lietuvos urėdijose, Dubravos miškų urėdijoje kertamas ir atkuriams miškas, ugdomi jaunuolynai, tačiau svarbiausia, kad be kasdienių darbų čia vykdoma tik eksperimentinei-mokomajai urėdijai būdinga specifinė veikla. Lietuvos miškų mokslo ir mokymo įstaigos yra šalia, tad čia gausybė mokslinių tyrimų bei mokymo objektų.

Urėdijos medelyne, taikant modernias sodmenų auginimo technologijas, auginami aukštos selekcinės vertės spygliuočių ir lapuočių medžių sodinukai ir sėjinukai, medelyno aižykloje aižomi eglių, pušų, maumedžių kankorėžiai, sėklų saugykloje laikomos visoje Lietuvoje naudojamos spygliuočių medžių sėklos.

Reforma dėl Europos Sąjungos

Dubravos eksperimentinei-mokomajai miškų urėdijai nuo 1998-ųjų vadovauja miškų urėdas Kęstutis Šakūnas. Nors visiems suprantama, kad Dubravos urėdijoje kuriama visa Lietuvos miškų ateitis, reforma neaplenks ir čia dirbančiųjų.

„Mes visi sutinkame, kad reformos reikia, – sako K.Šakūnas. – Bėda, kad ją daro niekada nedirbę miškuose, nedirbę gamyboje. Pertvarka skiriama siauram žmonių ratui - urėdams.

Kalbama apie skaidrumą, korupciją, tačiau ne apie kompetenciją. Europoje tokia centralizacija buvo vykdoma 1980–1990 metais. Ji ne visada duoda teigiamų rezultatų ar naudą. Kartais atrodo, kad reforma daroma tik dėl Europos Sąjungos. Girdi, jai reikia, kad būtų skaidru ir efektyvu. Tačiau niekas neprimeta, kad tai reikia padaryti konkrečiai tokiu būdu. 2018 metais Lietuva siekia prisijungti prie Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO), tam, pasak Vyriausybės, būtina įvykdyti urėdijų pertvarką. Motyvavimas EBPO reikalavimais gali būti tik prisidengimas, norint centralizuoti urėdijas“.

Dubravos urėdas K. Šakūnas sako, kad urėdijos kolektyvas dirba pateisindamas pavadinimą – eksperimentinė-mokomoji urėdija. „Esu optimistas, tad prasmingais darbais gegužės mėnesį sutiksime ir brandų šešiasdešimties metų urėdijos jubiliejų“, –įsitikinęs pašnekovas.

Rasa Liškauskaitė

miskininkas.eu