2013 metai

Miško atkūrimas, apsauga, tvarkymas, saugomos teritorijos

Miško atkūrimas ir želdinių apsauga

    2013 metais atkurta 250,8 ha kirtaviečių.

    Vykdant ąžuolynų atkūrimo valstybiniuose miškuose programą 2013 metais pasodinta 14,8 ha ąžuolynų ir 6,2 ha mišrių su ąžuolais miškų.

    Paskutiniais metais urėdijos miškuose ypač padaugėjo kanopinių žvėrių, kurie nugriaužia miško želdinius. 2012 - 2013 metais  pasodinti ąžuolynai aptverti tvoromis 25,1 ha, 12,2 t. vnt ąžuolų apsaugota individualiomis apsaugomis.

Miško sanitarinė apsauga  

    Vykdant sanitarinės būklės pagerinimo 2013 m. planą, iškabinta 200 vnt. inkilų, suremontuota ir išvalyta 200 vnt. inkilų. Kinivarpų išplitimo prognozavimui išdėstyta 200 vnt. feromoninių gaudyklių bei 200 m3 vabzdžiagaudžių medžių. Šiuo metu didelių miško kenkėjų židinių ir medžių ligų nepastebėta.

Miško priešgaisrinė apsauga

    Urėdijoje vyrauja vidutinio degamumo miškai, vidutinė degamumo klasė – 2,2. Miško gaisrų 2013 m. nekilo.
    
    Artėjant gaisrams kilti palankiam periodui, urėdijoje suformuojama gaisrų gesinimo komanda, paruošiamas priešgaisrinis automobilis „Ural“, sudaromos miškų pareigūnų budėjimo grafikas. Sausringuoju laikotarpiu miškai stebimi iš Tirkšlių ir Kegrių priešgaisrinių bokštų.

Urėdijos miškininkai stebi ir gesina gaisrus visuose miškuose, nežiūrint į tai, kieno nuosavybėje miškas yra.

Jei pastebėjote miško gaisrą, praneškite kuo tiksliau gaisro vietą telefonais:
01
112 (pagalbos telefonas)
8686 41782 (VĮ Mažeikių miškų urėdijos budintis)

Miško apsauga nuo neteisėtos veikos

     2013 m. nustatytas 1  savavališkas  miško kirtimo atvejis 22,87 ktm, kaltininkas išaiškintas.. Nustatyti 2 pagamintos miško produkcijos grobimo atvejai, abu nusikaltimai išaiškinti.

Miško sodmenų išauginimas

    Urėdijos medelynuose auginama 2901,6 tūkst. vnt. sėjinukų ir 2865,3 tūkst. vnt. sodinukų. Eglės ir pušies sodmenys išauginami iš sėklų, surinktų sėklinėse plantacijose, kitų medžių rūšių sėklos renkamos sėkliniuose medynuose ir aukštos selekcinės grupės miškuose. Urėdija sodmenimis aprūpina Mažeikių ir Akmenės rajonų miško savininkus, parduoda sodmenis pagal išankstines paraiškas kitų rajonų miškų bei Latvijos Respublikos miškų savininkams. Žerkščių medelyne auginama 65 rūšių dekoratyviniai sodmenys miškų ir sodybų apželdinimui.

Rekreacinių objektų įrengimas

    Urėdija dalyvaudama Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m programos priemonėje „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“ pagal Europos Sąjungos remiamą projektą „Rekreacinės paskirties miško infrastruktūros objektų įrengimas VĮ Mažeikių miškų urėdijos Kairiškių girininkijos 608 kvartalo 16 ir 17 sklypuose“ įrengė poilsiavietę Žerkščių miške. Poilsiavietė įrengta per 2011 - 2012 metus iš ES struktūrinių fondų. Poilsiavietei įrengti skirta 195,4 t. Lt. 2013 metais įrengta pavėsinė su suolais ir stalais Kairiškių girininkijos 39 kvartale.

    Iki miškuose lankymosi sezono pradžios suremontuojami visų poilsio aikštelių ir poilsiaviečių baldai. 

Saugomos teritorijos

    Valstybės saugomos teritorijos (Ventos regioninis parkas ir valstybiniai draustiniai) užima 18,5 proc. valstybinės miško žemės teritorijos.

    Ventos regioninio parko (plotas 10600 ha) įsteigimo tikslas yra išsaugoti Ventos slėnių kraštovaizdį, gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes. Ventos regioninio parko pusę ploto užima miškai. Parkas unikalus savo kraštovaizdžiu, kurį puošia Ventos, Virvytės, Dabikinės, Uogio, Avižlio upės ir upeliai. Parko teritorijoje yra miesteliai: Papilė, Venta, Palnosiai, Gyvoliai, Viekšniai, Užventė ir kitos gyvenvietės. Parko kraštovaizdžio draustinis saugo gilinamosios ir šoninės erozijos suformuotą vaizdingą slėnį, atodangose esančius Juros periodo suakmenėjusios faunos kompleksus. Regioninio parko teritorija yra išsidėsčiusi net penkiose Mažeikių miškų urėdijos girininkijose: Mažeikių, Naujosios Akmenės, Kapėnų, Kairiškių ir Papilės, nedidelė regiono dalis patenka į Kuršėnų miškų urėdijos Gedinčių girininkijos teritoriją.
    Regioniame parke yra Purvių gamtinis rezervatas, kurį sudaro unikali Uogio upės dalis, apaugusi dideliu senų miškų masyvu. Čia didžiulė gamtinių sąlygų ir augalijos įvairovė, auga gausios retųjų augalų bendrijos, gyvena nemažai saugomų paukščių rūšių. Rezervato steigimo tikslas – išsaugoti unikalų gamtinį kompleksą, susidedantį iš Uogio upelio atkarpos, salpinių pievų, jas supančių brandžių eglynų bei drebulynų ir pasižyminti didele gamtinių sąlygų ir augalijos įvairove, - įrašytus į Lietuvos Raudonąją knygą augalus – meškinius česnakus, vyriškąsias bei šalmuotąsias gegužraibes, erelių rėksnių, žaliųjų meletų, juodųjų gandrų perimvietes ir maitinimosi plotus, gausią entomofauną, retąsias jos rūšis. Teritorija (114,9 ha) priklauso Kairiškių girininkijai.

    Ventos kraštovaizdžio draustinis, kurio tikslas – išsaugoti Ventos slėnio kraštovaizdį su raiškiu gilinamosios ir šoninės erozijos suformuoti Ventos slėniu, pasižyminčiu atodangomis ir šoninės erozijos suformuotu Ventos slėniu, pasižyminčiu atodangomis ir juros periodo suakmenėjusios faunos kompleksais, didelėmis kilpomis, stačiais šlaitais, griovinės erozijos formomis, Papilės miestelio struktūra ir gamtos bei kultūros paveldo objektus. Žymiausia draustinyje Papilės geologinė atodanga, kurioje yra ryškūs mezozojinės eros Juros periodo sluoksnių atodangos, buvusios žemės paviršiuje prieš 155-130 milijonų metų. Šių sluoksnių storis siekia 30 metrų, iš kurių 10 metrų žemiau upės vandens paviršiaus. Ventos kraštovaizdžio draustinis priklauso Kairiškių ir Papilės girininkijų teritorijoms.

    Uogio kraštovaizdžio draustinio tikslas – išsaugoti didele gamtinių sąlygų, augalijos ir gyvūnijos įvairove pasižyminčią teritoriją (per 300 aukštesniųjų augalų rūšių, 48 paukščių bei apie 300 vabalų rūšių), unikalias savo gausumu įrašytų į Lietuvos Raudonąją knygą augalų – mažųjų ir šalmuotojų gegužraibių populiacijas, saugomų paukščių – erelių rėksnių ir juodųjų gandrų – buveinės. Teritorija (445,9 ha) priklauso Kapėnų ir Kairiškių girininkijoms;

    Purvėnų geomorfologinis draustinis, kurio išskyrimo tikslas yra išsaugoti raiškią Ventos slėnio atkarpą. Draustinio teritorija priklauso Kapėnų ir Kairiškių girininkijoms, tačiau tik Kairiškių girininkijoje yra valstybinės reikšmės miško žemės (4 ha);

    Dabikinės hidrografinio draustinio tikslas – išsaugoti natūralų Dabikinės žemupio slėnį. Draustinio teritorija priklauso Mažeikių ir Naujosios Akmenės girininkijoms, o valstybinės reikšmės miško žemė (1,2 ha) yra Naujosios Akmenės teritorijoje;

    Užpelkių botaninis – zoologinio draustinio tikslas – išsaugoti etalonines upių slėnių augalų bendrijas su gausia entomofauna, įrašytų į Lietuvos raudonąją knygą augalų – dėmėtųjų gegūnių, vyriškųjų bei šalmuotojų gegužraibių populiacijas, vienintelę sibirinių vilkdalgių augavietę Akmenės rajone, kompleksą, kuriame gausu vandens ir pelkių paukščių, įrašytų į Lietuvos Raudonąją knygą – gervių ir žaliųjų meletų. Valstybinės reikšmės miško žemė šioje teritorijoje užima 329 ha ploto ir priklauso Kairiškių girininkijai.

    Plinkšių kraštovaizdžio draustinio (plotas 1139 ha) teritorija priklauso Sedos ir Šerkšnėnų seniūnijoms, Mažeikių raj. bei Telšių raj. Mažeikių miškų urėdijos teritorijoje draustinis išsidėstęs Sedos girininkijoje, kur užima 249 ha plotą.
    Draustinyje saugoma Rytų Žemaičių plynaukštės gamtiniai kompleksai, gamtos ir kultūros paminklai. Teritorijoje vyrauja banguotos priemolingos lygumos su Plinkšių ežeru, telkšančiu termokarstinėje lėkštoje rinoje. Draustinio teritorijoje auga šie retieji augalai: šalmuotoji gegužraibė – Orchis militaris L., (prie Markijos upelio), statusis atgiris – Huperzia selago (L.), kuris sausesniuose miškeliuose nyksta, todėl jo apsaugai svarbu išlaikyti nepakeistą drėgmės režimą, širdinė dviguonė – Listera cordata (L.) R.Br., auganti 32 kv., melsvasis mėlitas – Sesleria caerulea, augantis žemyninėse pievose su kalkiniu podirviu. Kartu su mėlitais auga ir paprastasis burbulis. Plinkšių ežere auga mažažiedė lūgnė
    Draustinyje apibūdinta 61 vabalų rūšis, iš jų viena rasta pirmą kartą Lietuvoje bei trys labai retos vabalų rūšys.
    Labai turtinga ir įvairi draustinio ornitofauna. Čia aptiktos 103 paukščių rūšys, iš kurių 10 įrašytos Lietuvos raudonąją knygą: juodakaklis naras, pilkoji antis, didysis dančiasnapis, juodasis peslys, pievinė lingė, žuvininkas, raudonkojis tulikas, mažasis kiras, švygžda. Labai svarbus Plinkšių ežeras yra kaip poilsio vieta migruojantiems paukščiams: žąsims, dančiasnapiams, antims, tilvikams. Šiltomis žiemomis čia gausu žiemojančių vandens paukščių.

    Plinkšių draustinyje gyvena ūdros, ežere galima apstebėti bebrus, ondatras, vandeninius palėnus, kanadinę audines. Dažni šernai, stirnos, pilkieji kiškiai. Gyvena vandeninis, paprastasis bei mažasis kirstukai.

    Varduvos kraštovaizdžio draustinis (plotas 468,2 ha). Draustinis yra Sedos seniūnijos teritorijoje, apima Varduvos upės slėnį nuo Kulšėnų kaimo iki Renavo dvaro, kuris su savo parku taip pat yra šio draustinio dalis. Mažeikių miškų urėdijos teritorijoje draustinis išsidėstęs Renavo ir Sedos girininkijose, tačiau valstybinės reikšmės miškai į draustinio teritoriją patenka tik Renavo girininkijoje, kur jie užima 72,5 ha plotą.
    Natūralioje draustinio dalyje landšaftas labai įvairus ir vaizdingas. Tai vingiuotos Varduvos upės šlaitai, salpinės pievos ir miškai. Šlaitai apaugę lapuočiais medžiais : uosiais, ąžuolais, liepomis bei krūmais: lazdynais, ievomis. Prie upės auga baltalksniai ir įvairios karklų rūšys. 

    Šernynės telmologinis draustinis (plotas 120,3 ha) išsidėstęs Mažeikių girininkijos teritorijoje. Valstybinės reikšmės miškai draustinyje užima 80,2 ha plotą. Jame saugomas šiaurės vakarų Žemaitijos lygumų geobotaninio rajono aukštapelkės augalijos kompleksas.
    Tai viena didžiausių, vertingiausių ir įdomiausių gamtiniu atžvilgiu aukštapelkių Mažeikių rajono savivaldybės teritorijoje. Aukštapelkė pradeda degraduoti: sausėja, apauga nendrėmis, pušelėmis. Sumažėjo atvirų, pušelėmis bei beržais neapaugusių plotų.

    Šerkšnės hidrografinis draustinis (plotas 219,7 ha). išsidėstęs Renavo ir Balėnų girininkijose, kur valstybinės reikšmės miškai užima 31,3 ha plotą. 
    Draustinyje saugoma Šerkšnės atkarpa su slėnio natūraliomis pievomis, paties upelio ir srauniu intakų vingiai, miškų masyvai, gausi ir įvairi augalija bei gyvūnija. Draustinyje atsiveria pirmykščio natūralaus upelio su istoriškai susiformavusiomis salpinėmis pievomis reginys. Upeliui būdingi neplatūs krantai, kurie tankiai apaugę įprastais paupių medžiais ir krūmais bei įvairia žoline augalija. Kiek didesnius paupio plotus užima šlapios ir apydrėgnės pievos. Statesnėse vietose pasitaiko sausviečių augalijos bendrijų ir rūšių. Neretos čia paprastojo burbulo, miškinio ledrūno, pelkinės vingiorykštės ir geltonžiedės plukės bendrijos. Didesnė dauguma Šerkšnės upės pievų yra drėgnos, su vandeningais duburiais, pažemėjimais, senvagėmis, nedideliais intakais. Todėl jų augmenija ir gyvūnija labai mozaikiška.

    Girkančių telmologinis draustinis (plotas 205,4 ha) patenka į Kruopių girininkijos teritoriją, kurioje valstybinės reikšmės miškai užima 168,3 ha plotą. Teritorija yra Akmenės rajono savivaldybės teritorijoje, kur apima Girkančių pelkę ir pelkinius miškus tarp Karniškių ir Rūkaičių.
    Girkančių telmologinis draustinis įsteigtas siekiant išsaugoti pelkinį kompleksą būdingą Ventos vidurupio lygumai.

    Karniškių telmologinis draustinis (plotas 229,8 ha) išsidėstęs Kruopių girininkijos teritorijoje. Valstybinės reikšmės miškai draustinyje užima 220,7 ha plotą. Draustinis yra Akmenės rajono savivaldybės teritorijoje, kur apima Karniškių pelkę ir pelkinius miškus tarp Karniškių ir Dulbių.
    Karniškių telmologinis draustinis įsteigtas siekiant išsaugoti pelkinį kompleksą būdingą Ventos vidurupio lygumai.

    Plinkšių miško biosferos poligono paskirtis yra išsaugoti Plinkšių miškų ir jų apylinkių ekosistemą, siekiant išlaikyti vapsvaėdžio (Pernis apivorus) ir pilkosios meletos (Picus canus) populiacijas teritorijoje, atitinkančioje nustatytus kriterijus bei vykdyti saugomų rūšių stebėseną (monitoringą), mokslinius tyrimus, kaupti informaciją apie kitų rūšių įvairovę.
     Biosferos poligono teritorijai taikomas priemonės, susijusios su pagrindinių ir einamųjų miško kirtimų laiko ribojimu bei 1 hektare paliekamų medžių didesnio skaičiaus nustatymu, vykdant plynus ir sanitarinius kirtimus. Skatinama ekologiškai ūkininkauti miškuose, nenaudoti pesticidų, gausinti vapsvas ir kamanes, globoti skruzdėlynus bei įrengti dirbtinius lizdus vapsvaėdžiams.
     Biosferos poligone peri ir kitos Europos Sąjungos svarbios paukščių rūšys: didysis baublys, juodasis gandras, nendrinė lingė, pievinė lingė, jūrinis erelis, mažasis erelis rėksnys, žuvininkas, jerubė, tetervinas, švygžda, gervė, griežlė, lėlys, juodoji žuvėdra, lututė, juodoji meleta, baltnugaris genys, tripirštis genys, lygutė, mažoji musinukė ir paprastoji medšarkė.
Comments